Artėjant didžiosioms metų šventėms pirkėjai vis aktyviau ieško kalėdinių delikatesų, už juos bent kartą metuose nepagaili ir didesnės sumos.
Keptas kalakutas, žąsis, antis ar net triušis vis dažniau per Kalėdas puikuojasi ant lietuvių stalo. Tiesa, didesnei daliai žmonių tokią galimybę suteikia jų darbdaviai, įteikdami gurmaniškas kalėdines dovanas, nei jų pačių finansiniai ištekliai. Tačiau augintojai, jau dabar stebintys išaugusią prekybą, vienodai džiaugiasi visais užsakymais – juolab juos pradėjo priiminėti dar rugsėjį.
Ilgaausius išgraibsto tiesiai iš ūkių
Panevėžio rajone triušių auginimu jau daugelį metų besiverčiantis Eduardas Kubilius sako, jog sveiką dietinę mėsą pirkėjai išgraibsto be problemų.
Paklausa tokia, kad augintojui jau nebereikia produkcijos niekur vežti – nuperka tiesiai iš ūkio.
Artėjant Kalėdoms prekyba dar labiau intensyvėja, mat žmonės užsisako triušienos iš anksto – baiminasi, kad prieš pat šventes gali ir nebelikti. „Rūpinasi žmonės, po truputį į priekį perkasi“, – sako E. Kubilius ir priduria, kad teisingai daro, nes tokių atvejų, kai, ilgai delsus, paskui tenka keisti pagrindinį Kalėdų stalo patiekalą, irgi būna.
Palyginti su pernykštėmis, triušienos kainos ir šiais metais nesikeitė. E. Kubiliaus teigimu, ši mėsa tinkama ligoniams, vaikams, alergiškiems žmonėms, tad išgalintieji triušieną perka nuolat, nesidairydami į kalendorių. „Pigiau yra nesusirgti nei gydytis“, – sako ūkininkas.
Tačiau prieš šventes tradiciškai pastebimas pagausėjimas norinčiųjų triušienos įsigyti būtent šventiniam stalui.
Gerokai daugiau, bet vis tiek neliks
Paukščius auginantis Algirdas Bielinis tvirtina niekada neturėjęs problemų dėl produkcijos realizavimo.
Taip pat Panevėžio rajone ūkininkaujantis vyras Kalėdų stalui siūlo žąsis, antis ir mulardus (ančių hibridus). Šiemet jų augino keleriopai daugiau – specialiai švenčių sezonui. Mat praėjusiais metais teturėjęs apie 150 paukščių ūkininkas jau gruodžio pradžioje turėjo nuvilti pirkėjus: visa produkcija išgraibstyta spalį–lapkritį.
Šiemet A. Bielinis iš viso ketina parduoti apie 1000 paukščių, už juos prašys panašiai kaip ir pernai – maždaug po 18 litų už kilogramą. Daugiausia jų nupirks įmonės – dovanų savo darbuotojams. Savam šventiniam stalui žąsį ar antį daugiausia perka nuolatiniai seni klientai. Tačiau ir jiems ūkininkas prisipažįsta nebelabai turintis ką pasiūlyti: užsakymų netrūksta, ir ne tik ateičiai – kai kurie pirkėjai paukščius jau įsigyja ir dabar.
O jei paukščių ir liks, augintojas to nesibaimina: sako, nenupirks dabar, tai prieš pat švenčių dienas tikrai ir tuos paskutinius išgraibstys.
Kartą per metus pasilepina
Kalakutų augintojas Rolandas Kiškis taip pat sako pajutęs, kad pirkėjai aktyvesni. Tiesa, kol kas daugiau dar tik žvalgosi, bet tikimasi, jog jau šį savaitgalį prekyba įsibėgės kaip reikiant.
Ūkininkas planuoja parduoti apie 2 000 paukščių. „Dabar darbingas laikas“, – džiaugiasi jis.
Anot R. Kiškio, nuolatiniai pirkėjai dažniau pageidauja įsigyti kalakuto dalių – krūtinėlių, šlaunelių ir pan. Vadinamieji kalėdiniai pirkėjai perka visą paukštį.
„Kalėdiniai pirkėjai neperka visus metus, tačiau vieną kartą per metus kalakutą suvalgo – leidžia sau“, – sako augintojas, jog šiai klientų kategorijai šaldyto paukščio iš prekybos centro niekas ir neįsiūlytų: nors mokėti tenka šiek tiek brangiau, kartą metuose jie leidžia sau nusipirkti šviežią paukštį tiesiai iš ūkio, kuriame jis buvo užaugintas.
Tiesa, sunkmetis daro savo. Šiemet ieškoma kuo mažesnių paukščių, geriausia 4–5 kilogramų. Deja, tokių R. Kiškis teigė šiemet nelabai turintis – kalakutai užaugo truputį didesni. Užtat kainos nekėlęs.
„Žmonės prigąsdinti krizių ir bankų problemų. Nemanau, kad būtų gerai dar ir kainas pakelti“, – mano augintojas.
Yra ir kalakutus užsakančių įmonių. Dalis jų užsakymus pradėjo derinti dar rugsėjį–spalį. Vis dėlto ūkininko pagrindiniai klientai – privatūs pirkėjai. O kadangi jiems, R. Kiškio manymsu, nebūtų patogu važinėti į už poros dešimčių kilometrų nuo miesto esantį ūkį, produkcija vežama parduoti į turgavietes.
Ko šventiniam stalui labiau pageidaus šiųmečiai pirkėjai – triušienos, kalakutienos ar žąsienos, – ūkininko manymu, dar labai sunku pasakyti. Būna, kad kartais pirkėjų būna mažokai, o visi apgula prekystalius tik paskutinę dieną prieš šventes.
Emigracija, pasirodo, taip pat daro įtaką prekybai. Pernai dėl gamtos kaprizų uždarius kai kuriuos oro uostus, daugybė tautiečių negalėjo sugrįžti šventėms į Lietuvą. „Tai po Kalėdų, tarpušvenčiu, prekyba buvo labai didelė, ko niekada nebūdavo“, – prisimena R. Kiškis.
Daiva SAVICKIENĖ
