Taigi, ką reikia padaryti norint pasididinti pensiją ir iki 40 proc.?
Kaip galite pasididinti pensiją?
Kai kurie gyventojai žino, kad įgijus teisę gauti senatvės pensiją galima kreiptis dėl jos atidėjimo. Tačiau tai gali padaryti ir tie žmonės, kurie pensiją jau gauna – tereikia susisiekti su „Sodra“ ir paprašyti atidėti paskirtos pensijos mokėjimą.
Visgi „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad pensijos mokėjimas negali būti atidedamas taip, kaip tik užsimano gyventojas. Pasak jos, atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą trumpiausiai galima 1 metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
Taigi, jeigu žmogus jaučiasi gerai, dar dirba ir jam užtenka pajamų (dirbant toliau, pensija taip pat toliau didinama), jam verta apmąstyti pensijos atidėjimą.
„Sodra“ nurodė, kad šiais metais senatvės pensiją yra atidėję 740 žmonių. Anot jos, tokių žmonių skaičius kasmet mažėja.
Pavyzdžiui, 2024 m. pensiją atidėjo 785 žmonės, o 2023 m. – 823 žmonės. 2022 m. tokių gyventojų buvo 854, o 2021-aisiais – 897.
„Sodra“ dalijasi, kad atidėti pensijos mokėjimą dažniausiai renkasi aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie ir toliau lieka darbo rinkoje.
„Tikėtina, kad jiems tuo gyvenimo etapu nereikia papildomų pajamų, todėl jie renkasi atidėti pensijos gavimą ir taip padidinti būsimą senatvės pensiją“, – komentavo ji.
Kiek gali padidėti pensija?
„Sodra“ dalijosi, kad atidėta senatvės pensija padidinama pasibaigus atidėjimo laikotarpiui – po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus.
Pavyzdžiui, jei žmogus pensiją atidėjo 3 metams ir tuo metu ji siekė 500 eurų, pasibaigus šiam laikotarpiui ji padidėtų 24 proc. ir sudarytų 620 eurų.
Tačiau „Sodra“ pabrėžia, kad tai – ne vienintelis pensijos augimas.
„Kaip ir visos senatvės pensijos, atidėtoji pensija kasmet indeksuojama. Indeksavimo koeficientas kiekvienais metais gali būti kitoks, o pats indeksavimo dydis priklauso nuo asmens sukaupto stažo ir pensijų apskaitos vienetų skaičiaus.
Be to, žmonės, kurie nusprendžia atidėti pensiją, dažnai ir toliau dirba. Dirbdami jie kasmet kaupia papildomą stažą ir pensijų apskaitos vienetus, todėl jų būsima pensija didėja dar labiau“, – komentavo „Sodra“.
Tai reiškia, kad atidėtoji pensija auga ne tik po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus, bet ir dėl kasmetinio indeksavimo bei papildomo augimo, jei asmuo toliau dalyvauja darbo rinkoje.
Tarkime, asmuo, turintis 37 metus stažo ir 50 apskaitos vienetų, 2019-01-01 įgijo teisę gauti senatvės pensiją, bet užpildė prašymą pensijos skyrimą atidėti 4 metams. Šis asmuo atidėjimo laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2023-01-01 nedirbo ar nevykdė kitos veiklos, dėl kurios reikėtų mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas „Sodrai“.
Pasibaigus atidėjimo terminui, 2023-01-01 paskirtos senatvės pensijos dydis, įvertinus 4 atidėjimo metus, būtų 764,08 euro (578,85 euro* x (8 x 4) proc.).
Jeigu nuo 2019-01-01 jam būtų paskirta ir mokėta 372,44 euro senatvės pensija, ji būtų indeksuojama nuo kiekvienų metų sausio 1 d. ir šios pensijos dydis 2023-01-01 būtų 578,85 euro.
*578,85 = (246,21 x 1,1935) + (50 x 5,70), kur 246,21 euro – bazinis pensijos dydis 2023 m. 1,1935 – santykis tarp įgyto stažo ir būtinojo stažo 2019 m. (37/31) 50 – įgytas apskaitos vienetų skaičius 5,70 euro – apskaitos vieneto vertė 2023 m.
Svarsto sistemą keisti
Tiesa, šiuo metu Seime yra svarstomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti dabartinę atidėtų pensijų skyrimo ir perskaičiavimo tvarką.
Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Jos projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutinka, kad kai kurios pensijos būtų padidintos virš 40 proc.
Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant.
Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d.
Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc.
Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ – „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES.
Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrijoje – 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatijoje– 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipre, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje – 6 proc. už kiekvienus metus.
„Dėl tikėtinos 65 m. ir vyresnių asmenų gyvenimo trukmės pagal galiojančias Pensijų įstatymo nuostatas 8 proc. senatvės pensijos padidinimas už kiekvienus jos atidėjimo 1–5 metus yra naudingesnis senatvės pensijų gavėjams, nes jų gautų išmokų suma būtų didesnė nei išmokų suma, kurią jie per gyvenimą gautų, jei pensija būtų paskirta iš karto“, – rašo ministerija.
