Specialistai įspėjo, kada dėl vėlavimo į darbą darbuotojas gali ne tik prarasti dalį algos, bet ir patį darbą.
Kada už vėlavimą neteksite algos?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį – jei darbuotojas į darbą vėluoja (pvz., pramiegojo), darbdavys turi teisę už vėlavimą (t. y. nedirbtą laiką) nemokėti darbo užmokesčio.
O pavėlavimą ir dėl to trumpesnį atitinkamos darbo dienos laiką darbdavys turėtų pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Vis tik šalims susitarus (t. y. darbuotojui sutinkant) dėl vėlavimo faktiškai nedirbtą laiką darbuotojas galėtų „atidirbti“ tą pačią ar kitą darbo dieną. Tokiu atveju darbo užmokestis už vėlavimą nebūtų mažinamas.
VDI pripažino, kad darbo teisės aktai nepateikia vadinamosios pravaikštos apibrėžimo, tačiau praktikoje pravaikšta laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) be pateisinamos priežasties.
Taigi, vėlavimas į darbą kelias valandas nelaikomas pravaikšta.
Kada už vėlavimą darbdavys gali atleisti?
VDI aiškino, kad darbdavys turėtų vertinti priežastis, kodėl darbuotojas kiekvienu konkrečiu atveju pavėlavo į darbą.
„Jei darbuotojas į darbą vėluoja dėl pateisinamų priežasčių, pvz., gamtos sąlygų, šeiminių įsipareigojimų ar kitų pateisinamų priežasčių, kurių darbuotojas negalėjo numatyti ir sukontroliuoti (kelyje pasitaikė avarija, užsnigti keliai šaltuoju sezonu, susirgo ar susižalojo vaikas ir t. t.), darbuotojas neigiamų padarinių iš darbdavio pusės neturėtų patirti.
Darbuotojas, kuris negali laiku atvykti į darbą dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, turi nedelsiant apie tai informuoti darbdavį“, – komentavo inspekcija.
Vis tik ji pabrėžė – jei darbuotojas į darbą vėluoja be pateisinamų priežasčių, tokie vėlavimai gali būti vertinami kaip darbo pareigų pažeidimai.
„Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Atleidimas iš darbo galimas tik tada, kai darbuotojo padaryti pažeidimai sukėlė darbdaviui tam tikrus padarinius.
Pvz., vadybininkas vėlavo į darbą be pateisinamų priežasčių, praleido susitikimą su klientu ir dėl to buvo prarastas užsakymas. Jeigu darbuotojo vėlavimai nesukėlė darbdaviui neigiamų padarinių, darbuotojas neturėtų būti atleidžiamas“, – atkreipė dėmesį VDI.
Kada į vėlavimą darbdavys žiūrės pro pirštus?
Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė neslėpė, kad darbą pramiegančių ir į jį vėluojančių darbuotojų pasitaiko.
Ji patikino – jei toks atvejis pasitaiko, pvz., 1 kartą per 3 metus, tai turbūt niekas didelės problemos iš to nedarys. Ypač, jei darbas priklauso ne nuo darbo valandų, o tiesiog nuo rezultatų.
„Tačiau, jei tai yra gamybinė įmonė ir suplanuota pamaina, kiek žmonių stovi prie linijos, kas ką daro. Tai įsivaizduokite, jeigu vienas žmogus vėluoja ar neateina, tai kas tą darbą tada atliks?
Arba kolegoms tada yra labai didelis krūvis, nes jie turi viską daryti greičiau, daryti daugiau, nei įprastai. Nes neveltui tas žmogus yra pasamdytas – reiškia jis turi ten būti tuo metu“, – pabrėžė A. Maldutytė.
Ji paminėjo, kad kai kurios įmonės pačios surenka ir veža darbuotojus į darbą. Pvz., Klaipėdos regione, kur yra daug gamybos įmonių ir labai trūksta darbuotojų, nemažai jų vežama iš aplinkinių miestelių:
„Tai, jeigu tokioje situacijoje darbuotojas pavėlavo, reiškia, jis tą dieną į darbą jau išvis neateis.“
Darbdavių atstovės teigimu, jei darbuotojas dažnai vėluoja, visų pirma reikėtų atvirai pasikalbėti, kodėl taip yra.
Ji vardijo, kad, prikausomai nuo situacijos ir darbovietės, sprendimų tam galėtų būti įvairių. Pvz., galbūt būtų galima sutarti, kad darbuotojas darbą pradeda kiek vėliau, taip išvengiant jo vėlavimų.
„Darbuotojų visiems trūksta ir visi tikrai ieško tų sprendimų, labai lanksčiai žiūri, jei tai yra įmanoma. Jei žmogus įsipareigoja dirbti tokiu laiku, bet negali, o galimybių susiderinti nerandama, tada jau, matyt, reikia su tokiu darbuotoju atsisveikinti“, – kalbėjo A. Maldutytė.
Kada apskritai darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją
VDI primena, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį už darbuotojo padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Pvz., darbuotojas neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties (pravaikšta), pasirodė darbe neblaivus, darbdaviui tyčia padarė turinę žalą.
Taip pat darbo sutartis gali būti nutraukiama už pažeidimą, kuris, nors ir nėra vertinamas kaip šiurkštus, tačiau pasikartojo.
Inspekcija vardijo, kad atleidimas iš darbo dėl pasikartojusio pažeidimo galimas esant šioms sąlygoms:
- pirmasis pažeidimas buvo nustatytas ir užfiksuotas (vėlavimas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje);
- darbuotojas turėjo galimybę dėl pažeidimo rastiškai pasiaiškinti;
- darbuotojo pasiaiškinime nurodytą priežastį darbdavys įvertina kaip nepateisinamą ir įspėja darbuotoją, kad už antrą tokį pažeidimą jis gali būti atleistas;
- darbuotojas per 12 mėn. nuo pirmojo pažeidimo padarė antrą tokį pat, bet nebūtinai identišką pažeidimą. Tai reiškia, kad jis turi būti padarytas toje pačioje veiklos srityje, pvz., pirmas pažeidimas – vėlavimas, antras pažeidimas – per vėlai grįžo iš pietų pertraukos ar per anksti išėjo iš darbo;
- padarius antrą pažeidimą per 12 mėn. ir gavus darbuotojo pasiaiškinimą, darbdavys gali jį atleisti per 1 mėn.
VDI pabrėžė, kad bet kokiu atveju prieš atleidimą darbdavys privalo įvertinti darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus prieš pažeidimus, pažeidimų sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę ir pan.
Jei darbdavys prieš atleidimą nesilaiko aukščiau nurodytos tvarkos (pvz., neleidžia darbuotojui pasiaiškinti ar atleidžia, nors vėlavimas nesukėlė darbdaviui jokių pasekmių), galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
