„Kai mes matome pastarųjų dienų įvykius, kai mūsų sąjungininkai, mūsų kariuomenė gina mūsų piliečius, mūsų oro erdvę nuo įskridusių dronų ar kitų grėsmių, misiją atliekantys kariai turi nedvejoti ir negalvoti apie jokius biurokratinius sprendimus, jie turi (...) eliminuoti grėsmę ir mus visus apsaugoti“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Seimas birželio pabaigoje pritarė Karinės jėgos naudojimo statuto ir Valstybės rezervo įstatymo pataisoms, kurios nustato, kad valstybė atlygina Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų sukeltą žalą, jeigu ji padaroma dėl teisėto karinės jėgos panaudojimo.
„Įstatymas suteikė įgaliojimus panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius arba kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus, judančius oru, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant bepiločių orlaivių skrydžiams nustatytų sąlygų, apribojimų ar tvarkos, taip pat jeigu jie kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui“, – teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministrų kabinetas savo ruožtu trečiadienį pritarė žalos dydžio nustatymo ir kompensacijos skyrimo tvarkai.
Paaiškino, kada bus pritaikyta minėta tvarka
Minėta tvarka bus pritaikyta tiems atvejams, jeigu į Lietuvą atskrendantys kitų valstybių kariniai dronai būtų numušami ir jų nuolaužos darytų žalą turtui ant žemės.
Vyriausybė įgaliojo KAM nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nurodytos žalos dydžio nustatymo, kompensacijos skyrimo ir žalos atlyginimo.
Ministrų kabinetas taip pat patvirtino žalos atlyginimo tvarkos aprašą.
Dėl kompensacijos į KAM gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos.
Prašyme nurodoma žalos atsiradimo data, aplinkybės, pobūdis ir numanomas dydis, taip pat informacija apie gautas ar gautinas draudimo išmokas ir kitas kompensacijas.
Kartu pateikiami žalą pagrindžiantys įrodymai: draudimo sutartys, nuotraukos, vaizdo medžiaga, turto vertintojų ar žalų ekspertų ataskaitos, o patyrus žalą sveikatai – medicininiai dokumentai. Neturtinė žala ar negautos pajamos neatlyginamos.
Prašymą ministerija išnagrinėja per 20 darbo dienų: nustato žalos padarymo aplinkybes, įvertina jos dydį ir priima sprendimą dėl kompensavimo. Jei prireikia papildomų dokumentų, kitų institucijų informacijos ar nepriklausomo žalos vertinimo, šis terminas pratęsiamas.
Kompensacijos mokamos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jei jų nepakanka, skiriamas papildomas finansavimas, o prireikus gali būti naudojamos ir valstybės rezervo lėšos.
Priėmus sprendimą, kompensacija išmokama per 20 darbo dienų, o kai skiriami papildomi asignavimai ar valstybės rezervo lėšos – per 30 darbo dienų nuo jų skyrimo.
Jei žalą padarytų NATO sąjungininkų pajėgos, Lietuva nereikalautų jos atlyginti. Anot KAM, taip valstybė prisiima atsakomybę už teisėto sąjungininkų veikimo Lietuvoje padarinius.
„Tokiu reguliavimu suderinami du principai – užtikrinti gyventojų interesų apsaugą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos bei NATO sąjungininkų pajėgoms veikti Lietuvoje, kai to reikia valstybės ir kolektyvinei gynybai“, – teigia ministerija.
Kaip rašė BNS, panašius įstatymų pakeitimus, numatančius kompensacijų už karinių veiksmų nulemtų incidentų sukeltus nuostolius tvarką, birželio viduryje priėmė ir Latvijos parlamentas.
