Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai turi teisę į papildomą piniginę paramą. Ji skiriama tiek vieniems gyvenantiems asmenims, tiek šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų ribų.
Kam skiriama ši parama?
Ministerija dalijasi, kad nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama socialinė pašalpa.
Teisę į ją bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi, jei kreipimosi metu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei 1,1 valstybės remiamų pajamų (nuo 2026 m. sausio 1 d. VRP – 256,3 euro) dydis.
Taip pat svarbu, kad paramos prašančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršytų turto vertės normatyvo.
Be to, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- dirba (samdomą ar savarankišką darbą) ir gauna ne mažesnes nei minimalią algą pajamas;
- yra registruotas Užimtumo tarnyboje;
- mokosi ar studijuoja (iki 24 m.);
- yra pensinio amžiaus ar gauna pensiją / šalpos išmokas;
- dėl svarbių priežasčių nedirba (liga, nėštumas, vaiko priežiūra, slauga);
- augina mažamečius vaikus (iki 3 ar tam tikrais atvejais iki 8 metų);
- slaugo ar prižiūri neįgalų asmenį ar vaiką;
- vaikams nuo 16 iki 18 m. – mokosi, dirba, registruoti Užimtumo tarnyboje ar turi nustatytą neįgalumą.
Pašalpą paprastai moka tris mėnesius
SADM pažymėjo, kad paprastai socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį buvo pateiktas prašymas.
„Gali būti skiriama ir ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, pajamos ir turtas. Pakartotinai dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis pasibaigus paskirtos paramos laikotarpiui“, – komentavo ministerija.
Koks socialinės pašalpos dydis?
SADM nurodo, kad socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 326,2 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 279,6 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 256,3 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Tarkime, vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos per mėnesį siekia 100 eurų. Apskaičiuojant socialinę pašalpą, 20 procentų šių pajamų nėra įskaitoma, todėl laikoma, kad asmens vidutinės mėnesio pajamos sudaro 80 eurų. Būtent nuo šios sumos ir skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis.
Jeigu socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tokiu atveju socialinė pašalpa sudarytų 246,2 euro per mėnesį (326,2 – 80).
Tuo atveju, jei socialinė pašalpa mokama nuo šešių iki dvylikos mėnesių, asmeniui būtų skiriama 199,6 euro socialinė pašalpa (279,6 – 80).
Jeigu socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip dvylika mėnesių, tokiu atveju vieno gyvenančio asmens socialinė pašalpa sudarytų 176,3 euro per mėnesį (256,3 – 80).
Tuo metu socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 256,3 euro) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
Tarkime, socialinės pašalpos kreipiasi trijų asmenų šeima, kurią sudaro du suaugusieji ir vienas vaikas. Šeimos bendros vidutinės mėnesio pajamos sudaro 300 eurų. Apskaičiuojant socialinę pašalpą, taikoma nuostata, kad 20 procentų darbinių pajamų nėra įskaitoma, todėl vertinama, jog šeimos pajamos sudaro 240 eurų.
Ši suma padalijama visiems trims šeimos nariams, todėl vienam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkančios vidutinės mėnesio pajamos sudaro 80 eurų.
Pirmajam bendrai gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa apskaičiuojama kaip skirtumas tarp 1,1 VRP dydžio ir vienam asmeniui tenkančių vidutinių pajamų. Šiuo atveju tai būtų 176,3 euro (256,3 – 80).
Antrajam bendrai gyvenančiam asmeniui skiriama 90 procentų šio skirtumo. Tai reiškia, kad antrajam šeimos nariui būtų mokama 158,7 euro socialinė pašalpa per mėnesį (176,3 x 90 proc.).
Trečiajam bendrai gyvenančiam asmeniui taikoma 70 procentų šio skirtumo, todėl jam būtų skiriama 123,4 euro socialinė pašalpa per mėnesį (176,3 x 70 proc.).
Taigi bendrai trijų asmenų šeimai per mėnesį būtų skiriama 458,4 euro socialinė pašalpa.
Tiesa, galutinis socialinės pašalpos dydis priklauso nuo besikreipiančio asmens šeimos sudėties, vaikų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, jeigu dirbama, ir kt.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus turėti?
SADM nurodo, kokius dokumentus reikėtų turėti, norintiems gauti socialinę pašalpą:
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
- pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
- priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
„Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją.
O, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją“, – nurodė ministerija.
Tuo metu būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.
