Kiekvienas iš mūsų kasmet pagaminame 17 kilogramų dumblo, kuris susidaro kanalizacijos vamzdžiais išleidžiant buitines nuotekas. Pastarųjų kiekis prieš porą metų viršijo 51 tūkst. tonų. Skaičiai išties įspūdingi. Ar įsivaizduojate, kas nutiktų aplinkai, jei nuotekos nebūtų valomos, o jas išvalius susidaręs dumblas nebūtų tinkamai sutvarkomas?
Dumblo apdorojimas yra aktuali problema daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Pastaraisiais metais imtasi ją aktyviai spręsti. Pasinaudojant Sanglaudos fondo lėšomis Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje ir Šilutėje jau pastatyti modernūs nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai. Iki kitų metų pabaigos statybos darbus tikimasi užbaigti ir Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Mažeikiuose, Telšiuose, Kėdainiuose. Finansavimas dumblo tvarkymo projektams yra skirtas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ir sudaro apie 430 mln. litų. Negavusi paramos Lietuva nebūtų buvusi finansiškai pajėgi įgyvendinti numatytus projektus.
Naujas dumblo kelias
Iki šiol nuotekų dumblas būdavo kaupiamas atvirose aikštelėse ir kėlė grėsmę aplinkai – teršė požeminius ir paviršinius vandenis, skleidė nemalonius kvapus, dėl kurių skųsdavosi netoli nuotekų valyklų gyvenantys žmonės.
Eksploatuojant naujuosius įrenginius, juose apdorojamas dumblas yra „uždaromas“ − iš nuotekų valyklų vamzdynais jis pirmiausia patenka į uždarus pūdytuvus. Dumble esančios organinės medžiagos skaidosi bedeguonėje aplinkoje ir išskiria biodujas – metaną, kuris yra surenkamas į dideles talpas ir toliau panaudojamas šilumos ir elektros energijos gamybai. Toliau dumblas nusausinamas įrengtose centrifugose ir keliauja į džiovyklas. Iki 90 proc. išdžiovinto dumblo granulės saugomos specialiose sandėliavimo aikštelėse. Viso proceso metu dumblo kiekis sumažėja maždaug 4 kartus.
Galutinis produktas – bekvapės dumblo granulės gali būti panaudotos žemės ūkyje kaip trąša, įvairių karjerų rekultivavimui arba deginamos. Džiovintas dumblas savo energetine verte prilygsta rudajai angliai. Jis jau ne vienerius metus sėkmingai deginamas Vokietijos, Austrijos, kai kurių kitų šalių miestelių kieto kuro katilinėse. Tokiu būdu nuotekų dumblas tampa ne kenksminga atlieka, o naudinga medžiaga.
Dėmesys mažoms gyvenvietėms
Ateinančių ES finansavimo laikotarpiu 2014–2020 metais Lietuva dėmesį sutelks į nuotekų tvarkymą ir geriamojo vandens kokybės gerinimą nedidelėse gyvenvietėse, turinčiose nuo 200 iki 2 tūkstančių gyventojų. Naujuoju finansavimo laikotarpiu vandentvarkos projektams mažose gyvenvietėse įgyvendinti bus skiriama Europos Sąjungos parama, kuri galės siekti 80 proc. reikiamos sumos. Ateinančiame laikotarpyje viso vandentvarkos ūkio pertvarkai numatoma skirti apie 1,4 mlrd. litų.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo nr. 4101
