Praėjusiųjų metų pabaigoje ir pirmaisiais 2009 metų mėnesiais sparčiai išaugo įmonių skaičius, kurioms pradėtos bankroto bylų procedūros. Vis populiariau darosi atskirti įmonės valdomą turtą nuo verslo bei žlungantį verslą perleisti „marionetiniam“ investuotojui – informuoja skolų išieškojimo biuras „Inter Credit“.
„Sudėtingėjant verslo sąlygoms ir sparčiai mažėjant verslo pelningumui, įmonių savininkai griebiasi įvairių priemonių, stengdamiesi išsaugoti verslo pakilimo laikmečiu užgyventą turtą. Vienas populiariausių būdų – atskirti įmonės valdomą turtą nuo verslo ir palikti verslą „kapstytis“ savarankiškai. O nuo žlungančio verslo, gelbėdami savo investicijas ir reputaciją, savininkai stengiasi kuo labiau atsiriboti“, – situaciją komentavo skolų išieškojimo biuro direktorius Andrius Bieliūnas.
Pastarąjį pusmetį sparčiai populiarėja verslo ir įmonės valdomo turto atskyrimo procedūra. Dažniausiai įmonė dalijama, vienoje jos dalyje paliekant verslą, o į kitą įmonę perkeliant visą valdomą turtą. Retesniais atvejais – įmonės turtas už rinkos kainą parduodamas kitai bendrovei. Verslas lieka gyvuoti savarankiškai, o įsiskolinimai kreditoriams tokiu atveju lieka nepadengti jokiu turtu.
Mažiau populiarus atsitraukimo iš verslo būdas – įmonės akcijų pardavimas „marionetiniam“ investuotojui, kurį akcininkas gali kontroliuoti. Žlungantį verslą savininkas parduoda kokiai nors įmonei, kurios būstinė įregistruota užsienyje, dažniausiai netgi už Europos sąjungos ribų, ir įmonės veiklą iš esmės yra sunku išsiaiškinti bei kontroliuoti. Kreditoriams su tokia įmone susisiekti ir išieškoti skolą praktiškai yra neįmanoma. Lietuvoje taip pat populiaru, kai viena įmonių grupės įmonė prisiima keleto įmonių finansinius įsipareigojimus ir vėliau specialiai yra „numarinama“.
„Verslininkams, parduodantiems prekes ir paslaugas bei taikantiems atidėtą mokėjimą, siūlyčiau atidžiau pasidomėti savo partnerių mokumo istorija, įmonės teisine struktūra, valdomu turtu. Atvejų, kai įmonės parduoda paslaugas įvairioms stambių įmonių sukurtoms dukterinėms kompanijoms, kurios neturi jokio turto ir išieškoti skolos iš jų praktiškai yra neįmanoma – vis daugėja. O smulkesnis verslas labai dažnai remiasi į vieną ar keletą stambesnių klientų. Jei toks klientas tampa nemokus ir lieka skolų krūva – mažesnės įmonės iš tikrųjų nebeįstengia atsitiesti ir yra priverstos pasiduoti bankrotui“, - įspėja A. Bieliūnas.
