NT mokesčio paskutiniai pakeitimai: pasakė, kas iš tikrųjų laukia gyventojų

Naujas modelis, pasak specialistų, būtų socialiai neteisingas ir suteiktų dar didesnes išimtis turtingiesiems – būtent jie pagal naująją tvarką mokėtų mažiau nei pagal dabar galiojančius įstatymus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nekilnojamojo turto savininkai turi suklusti dėl mokesčių – štai kokius pokyčius žada po rinkimų

Nauji pokyčiai būsto savininkams ir statytojams: mokėti reikės daugiau ne tik dėl NT mokesčio?

Lietuviai niršta dėl mokesčių betvarkės Seime: „Nieko neina suprasti“

Tuo metu savivaldybės netektų dalies planuotų pajamų, o visuomenėje didėtų sumaištis dėl neaiškios reformos krypties.

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo specialistai, kurie sutaria, kad šis mokestis galėtų tapti savivaldybių atsakomybe, tačiau esminiai klausimai kyla dėl jo taikymo – kas turėtų mokėti, kiek ir kokiu principu – vis dar kelia daug ginčų.

Tokiems pokyčiams nepribrendome

Šiuo metu NT mokestis mokamas už NT vertę, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Toks mokestis taikomas nepriklausomai nuo to, ar tai pirmas, ar antras žmogaus būstas. 

Tuo metu naujausioje įstatymo pataisų versijoje siūloma, kad pirmasis pigesnis būstas išvis nebūtų apmokestinamas. 

Siūloma apmokestinti tik prabangų pirmąjį būstą, pavyzdžiui, jei jo kaina viršija 450 tūkst. eurų. Pasak politikų, tokiu atveju Lietuvoje atsirastų apie 1 tūkst. tokių NT mokesčio mokėtojų, o iš viso savivaldybės surinktų apie 1 mln. eurų. 

Bet kuriuo iš šių atvejų tai reikštų, kad mokestis sumažėtų ir prabangiausius būstus turintiems gyventojams.

„Žinių radijo“ laidoje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Jekaterina Rojaka pažymėjo, kad šie siūlymai nebūtinai bus priimti, kadangi kelia gana nemažai neaiškumų.

„Garantuoti, kad bus priimtas būtent toks variantas, tikrai negalėtume, nes iš matome, kad vienos labai aiškios linijos ir aiškaus tos pačios finansų ministerijos komunikavimo, tikrai nėra.

Tačiau tai ką turime šiandien dažniausiai yra siejama su tuo, kad apie 90 proc. lietuvių turi NT nuosavybės ir tai yra vienas ir didžiausiai rodiklių Europos Sąjungoje (ES). Todėl yra labai didelis apibrėžtumas ateityje ir žmonės nėra garantuoti dėl savo ateities pajamų.

Jie nėra įsitikinę, kad ateityje galės mokėti, kad ir nedidelį mokestį ir ar nebus taip, kad tas mokestis šiandien yra 50 eurų o ateityje pasieks ir 500 eurų“, –  demokratė.

Anot J. Rojakos, pasiūlymai nėra patvirtinami, nes Lietuva ir jos gyventojai paprasčiausiai dar nepribrendo tokiam žingsniui.

„Iš ekonominės pusės aš puikiausiai palaikau ir man atrodo, kad tas visuotinis, labai aiškus mokestis nebūtų labai didelė problema. Bet mums reikėtų tikriausiai iki to priaugti, nes panašu, kad dar nepriaugame. Taip pat yra ir tam tikra politikų baimė“, – pabrėžė J. Rojaka.

Neįvardijamas aiškus tikslas

„Žinių radijo“ laidoje apie NT mokestį taip pat dalyvavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad labiausiai neramina tai, kad pirminiame Vyriausybės projekte buvo numatyta 10 tūkst. riba, kuri vėliau išaugo iki 450 tūkst. eurų.

Anot jo, tokie pokyčiai kelia didelį chaosą ir rodo politikų nepasisprendimą.

„Pirmiausia, tai rodo didelį chaosą, neapsisprendimą ir lyderystės nebuvimą, o taip pat ir aiškių tikslų neturėjimą. Dabar jau visiškai neaišku, ko yra siekiama.

Mokestinės pertvarkos diskusija prasidėjo nuo gynybos stiprinimo. Vėliau kalbant apie NT mokestį atsirado klausimai ar reikėtų formuoti klasikinį infrastruktūros ir savivaldos modelį ar ne, nors, mūsų Vyriausybė pati jį sukonstravo, kad būtų galimybė žmonėms turėti labai aiškią sąsają tarp to, kas turi nekilnojamo turto ir kas yra šalia turto.

Tai yra tas viešoji infrastruktūra, keliai, šaligatviai, apšvietimas, vandentiekiai ir visa kita, kas daro būsto vertę patrauklesnę“, – nurodė politikas.

Pasak M. Lingės, jei būtų aiškiau apibrėžta, kad yra ir mokamas mokestis, ir gaunama nauda, tai ir su visuomene būtų lengviau kalbėtis, tačiau šis tikslas nebuvo keliamas ar akcentuojamas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas gali kilti iš noro įtikti visuomenei ir palaikyti gerus santykius su rinkėjais.

„Kai aiškiai nepasakoma koks tas pagrindinis tikslas yra ir ko norima pasiekti, tai situacija tik tampa sudėtingesne ir kelia daugiau diskusijų.

Gal tikroji priežastis yra politinė ir noras neužkrauti, nesupykdyti didelės visuomenės dalies, kurie ir dabar nemoka tokių mokesčių“, – nurodė politikas.

Savivaldybės prašo didesnio pasitikėjimo

J. Rojaka pabrėžė, kad nereikėtų nusigręžti nuo sprendimo neapmokestinti pirmojo būsto. Kita vertus, politikė atkreipė dėmesį, kad itin gaila, kad bandoma nusigręžti nuo sprendimo leisti mokesčių dydžius nustatyti savivaldybėms.

„Aš manau, kad tai gera praktika. Reikia joms duoti daugiau laisvės ir savarankiškumo bei suprasti, kad keičiasi situacija ir nebus tam tikrų investicinių projektų, todėl savivaldybės daugiau turėtų orientuotis į tai, ką jie turi ir ko gali gauti iš savo rajonų“, – nurodė J. Rojaka.

Jai pritarė ir Savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis, kuris nurodė, kad finansų ministerija planuoja, kad šiemet iš antro NT turto planuojama surinkti 7–8 mln. eurų, o iš prabangaus NT apie 1 mln. eurų.

Tai reiškia, kad bus nepasiektos reikalingos lėšos ir jų bus surinkta mažiau nei praeitais metais. Taip pat sumažėtų ir mokesčių mokėtojų ratas. 

Anot jo, sistema, kurioje savivaldybės negalės nustatyti skirtingų mokestinių ribų bus pražūtinga.

„Savivaldybės nustato grindis pačios. Nes ar taikyti 200 tūkst. ar 450 tūkst. turi nuspręsti kiekviena savivaldybė pati. 

Mes siūlėme, kad savivaldybės pačios galėtų nusistatyti ribą visiems būstams nuo 0,1 iki 1 proc. Tai duotų tvarias pajamas savivaldybėms, nes NT mokestis yra savivaldybių mokestis beveik visose ES šalyse“, – pažymėjo A. Klišonis.

Anot jo, seimo priimtas perskaičiavimas antrajam NT, kuris būtų vykdomas kas trejus metus, taip pat nelogiškas, nes sukels mokestinį šoką.

„Priėmus tokį modelį, kokį dabar siūlo Seimas dėl antrojo mokesčio, tai mokestinis šokas natūraliai bus, nes po trijų metų vėl bus indeksacija, ir tada, jeigu indeksacija bus keturi kartai, tai mokestis automatiškai keturis kartus paaugs. Ar mes turėsim socialinę įtampą? Tuomet turėsim“, – atkreipė dėmesį vyras.

Tuo metu J. Rojaka pažymėjo, sumaištis kyla ir dėl to, kad nepavyksta išgirsti vieningų atsakymų iš savivaldybių. Pasak jos, būtent todėl viską patikėti vien savivaldybėms atrodo sunku.

„Deja, bet bendraujant su įvairiomis savivaldybėmis ir merais – vieningos nuomonės taip pat nėra. Todėl tikėtina, kad kiltų nemaža sumaištis dėl to, koks tarifas galėtų būti taikomas. Tai lemtų nežinomybę tiek gyventojams, tiek pačioms savivaldybėms.

Be to, artėja savivaldybių rinkimai, todėl tikėtina, kad šis mokestis iki jų būtų sumažintas, o sprendimai atidėti vėlesniam laikui“, – kalbėjo J. Rojaka.

Visgi M. Lingė nesutiko su šia mintimi ir atkreipė dėmesį į žemės mokesčio praktiką, kuri puikiai demonstruoja savivaldybių atsakingumą.

„Žemės mokestis yra toks pats principas, kaip buvo pasiūlyta su NT mokesčiu ir niekas tikrai jam nesipriešina. Negalim sakyti, kad savivaldybės elgiasi neracionaliai, kad visiškai nulinius tarifus taiko ir nesurenka pinigų. Savivalda nustato mokestį proto ribose.  

Tačiau dar viena problema yra tai, kad žmonės apskritai nesupranta mechanizmo dėl jo sudėtingumo ir dėl to nenori pasitikėti politikais ir jų siūlomais sprendimais“, – dalijosi politikas.

Jam pritarė ir  A. Klišonis, kuris tikino, kad savivaldybės visuomet demonstruoja savo atsakomybę, kai jos konstruoja žemės, žemės nuomos ir komercinio turto mokestį.

„Tokią funkciją savivaldybės jau turi ir manau, kad turėtų pasilikti ir toliau“, – teigė vyras.

Ar tikrai turtingesni turėtų mokėti daugiau?

Politikai pabrėžė, kad nemažai problemų kyla dėl to, kad yra bandoma sugalvoti tokią sistemą, kurioje turtingesni žmonės mokėtų daugiau, nes kitu atveju sistema atrodys socialiai neteisinga. 

Tačiau kaip pavyzdys dažnai pateikiamas automobilių civilinės atsakomybės mokestis, kuris visiems yra labai panašus, nepaisant to, ar žmogus vairuoja senesnį ir paprastesnį ar naują bei prabangų automobilį. 

Tai kodėl NT mokestis turėtų būti didesnis turtingiesiems?

M. Lingė nurodė, kad jam priimtinesnis būtų Lenkijoje taikymas NT apmokestinimo modelis, apie kurį Lietuvoje net nebuvo kalbama.

„Man asmeniškai labiau priimtinas yra tas variantas apie kurį pas mus Lietuvoje nelabai taip buvo diskutuojama, bet kaimyniniai projektuoja, Lenkijoje. Viskas priklauso nuo kvadratą ir tada lengva susiskaičiuoti, nes žinai, kokia yra tiksli kvadratūra“, – nurodė vyras.

Tuo metu J. Rojaka su tokia mintimi nesutiko ir pažymėjo, kad tokia sistema būtų neteisinga, nes NT kvadratinio metro kainos skirtinguose miestuose taip pat skirtingos.

Visgi M. Lingė atkreipė dėmesį, kad norint surinkti daugiau mokesčių iš pasiturinčių, reikėtų didinti kitus mokesčius.

„Yra kiti mokesčiai, kuriais galima surinkti daugiau pinigų iš turtingesniųjų ir jie priklauso nuo pajamų, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis. Todėl jei norima paliesti turtingesnę visuomenės dalį, reikėtų didinti tokius mokesčius“, – nurodė politikas.

Anot jo, infrastruktūros kaina aplink visus namus yra vienoda, todėl ir NT mokestis galėtų būti panašus

„Sudėti plyteles ar nutiesti kelią visiems kainuoja tiek pat, nes reikalavimai tie patys, todėl ir mokestis neturėtų būti skirtingas“, – dalijosi M. Lingė.

Tačiau su šia mintimi nesutiko J. Rojaka, kuri nurodė, kad visgi, infrastruktūros kainos ne visuomet yra vienodos.

„Iš tikro yra statomi, pavyzdžiui, kitokie šviestuvai prie ponų namų. Arba statomos elektromobilių pakrovimo stotelės. Tai infrastruktūra tikrai yra skirtinga Pakruojo rajone ir didmiesčiuose. Nereikėtų visiškai pamiršti, kad skirtumų tikrai yra“, – kalbėjo politikė.

Su tuo, kad mokestis turėtų būti panašus visiems nesutiko ir A. Klišonis, kuris nurodė, kad numatytas atspirties taškas negali būti universalus, nes natūraliai išeina, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę visur gali ir turi būti skirtingi mokesčiai.