Naujasis mokestis bus aktualus tiems, kurių būstas vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų arba turintiems kelis NT objektus.
Ekspertai įspėja, kad priimtu įstatymo projektu nebus įgyvendinti juo siekti tikslai. Be to, kai kurie daug turto turintys gyventojai mokesčio mokės mažiau.
NT mokestį vėl keis?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad, norint įvertinti patvirtintą NT mokesčio versiją, būtina prisiminti tikslus, kurie buvo keliami diskusijų dėl mokesčių reformos pradžioje.
„Pirmiausia, teigiamas fiskalinis efektas: mokestiniai pokyčiai turėjo sunešti daugiau pajamų į biudžetą ir gynybai.
Antra, Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo pinigai: pagal susitarimą su Europos Komisija, Lietuva buvo įsipareigojusi (įgyvendinti - aut. past.) eilę reformų, tarp kurių – įsipareigojimas išplėsti NT mokesčio bazę. Tik tokiu atveju bus išmokėtos reikšmingos šio fondo paramos sumos.
Galiausiai, dėl NT kainų padidėjimo per pastarąjį penkmetį dabartinė NT mokesčio sistema grėsė rimtu šio mokesčio naštos šoku jį mokantiems gyventojams, tad reikėjo imtis pokyčių jau vien dėl to“, – komentavo specialistė.
Visgi, anot jos, iš šių trijų tikslų bus įgyvendintas tik vienas, nes neapmokestinamojo dydžio riba buvo iškelta per aukštai.
Gyventojams tai gali būti gera žinia. Mat dėl pakeltos neapmokestinamojo dydžio ribos pirmajam būstui ir sumažinto tarifų progresyvumo padaugės asmenų, kurie galės išvengti NT mokesčio.
O kai kurie mokesčių mokėtojai, kurie turi didelės vertės NT pirmąjį būstą, mokės netgi mažiau, nei anksčiau
Visgi, pasak I. Genytės-Pikčienės, tokie pakeitimai neleis surinkti daugiau lėšų į biudžetą, kas ir buvo vienas pagrindinių mokesčių reformų tikslų.
„Švelnesni progresiniai tarifai, savivaldybėms suteikta teisė juos nustatyti ir itin aukštai pakelta neapmokestinamos NT vertės kartelė labai ribos fiskalinį efektą.
Dėl šių pokyčių į biudžetą nebus surenkama daugiau pajamų. Be to, neaišku, ar pavyks įtikinti Europos Komisiją, kad ši NT mokesčio reforma pakankamai praplečia šio mokesčio mokėtojų ratą pagal Lietuvos įsipareigojimus“, – pridūrė ekonomistė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Seimo priimtus pokyčius vertina prastai, jo nuomone, toks modelis ilgai neužsibus ir jį pakeis dar dabartinė arba kita valdžia.
„Turint omenyje, kad yra didelis poreikis didinti biudžeto pajamas, neabejoju, kad ateityje bus grįžtama prie to, kad šis mokestis turi nešti didesnes pajamas biudžetui.
Nes turto mokesčiai yra vieni mažiausiai stabdančių ekonomiką, priešingai negu pajamų ar pelno apmokestinimas“, – nurodė jis.
Be to, pasak T. Povilausko, Lietuvoje vis dar yra daug šešėlinių pajamų, kurios galiausiai nusėda į NT rinką, todėl platesnė NT mokesčio bazės apimtis, įtraukianti pirmą būstą, padėtų apmokestinti ir tuos, kurie naudojasi pajamų ar PVM apmokestinimo spragomis ir būstą perka įdarbindami tokias neapskaitytas pajamas.
Kaip pokyčiai paveiks NT rinką?
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad pokyčių poveikis NT rinkos tolesnei raidai bus itin mažas, kadangi pirmojo būsto neapmokestinamos sumos nustatyta kartelė yra itin aukšta, o tarifai tiek pirmajam, tiek paskesniam būstui gerokai švelnesni, nei buvo dabar.
„NT mokestis pirmajam būstui palies tik itin didelės vertės NT objektų savininkus didžiųjų miestų ir prestižinių kurortų savivaldybėse, kurių nėra daug, o fiskalinis efektas bus itin menkas“, – dalijosi ekspertė.
Jai paantrino ir T. Povilauskas, kuris pabrėžė, kad šie pokyčiai neturės reikšmingos įtakos NT rinkai, nes bendra surenkama mokesčių suma iš gyventojų netgi sumažės, o tai veiks kaip papildomas impulsas suaktyvėjusiai būsto rinkai.
Pasak „Artea“ vyriausios ekonomistės, šiuo metu NT sandorių rinkoje vyrauja ne investicinio, o pirmojo būsto sandoriai. Gyventojai perka būstą sau gyventi, dažnai su būsto paskola.
Taigi, įsigaliojus 450 tūkst. eurų neapmokestinamos sumos kartelei asmeniui, o savininkų porai – net 900 tūkst. eurų, ekonominį ir net prabangesnį būstą sau perkančiai šeimai šis mokestis nebus aktualus.
„Apskritai turto objektų, kurių vertė net ir po Registrų centro verčių perskaičiavimo, viršytų 900 tūkst., bus nedaug. Mokestį už pirmąjį būstą ir toliau mokės itin prabangaus turto šalies didmiesčiuose ir prestižiniuose kurortuose savininkai“, – pridūrė ji.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, palankios pirmojo būsto NT mokesčio sąlygos atvers galimybes tiems, kurie fiktyviomis skyrybomis ar paskesnio NT perrašymais giminaičiams sieks išvengti mažiau palankios antrojo ir paskesnio NT objekto apmokestinimo tvarkos.
Tuo metu T. Povilauskas pažymėjo, kad mokestiniai pakeitimai neturėtų atbaidyti ir papildomo NT turinčius ar planuojančius įsigyti gyventojus, todėl būstų pasiūla rinkoje greičiausiai nekis.
„Žinoma, bus gerokai daugiau mokančių NT mokestį už ne pagrindinį būstą, tačiau ten tarifai nėra dideli ir tos sumos neturėtų labai skatinti gyventojus atsisakyti jo ir padidinti būstų pasiūlą rinkoje.
Nemanau, kad padaugės labai ir tokių atvejų, kai stengiamasi perrašyti būstą giminaičiams, nes, kam aktualūs tokie dalykai, jiems tai turėjo būti aktualu jau dažniausiai ir iki šiol“, – nurodė ekonomistas.
Minimalius nuostolius patirs tik ne pagrindinį būstą nuomojantys gyventojai, kadangi, pasak T. Povilausko, gali nepavykti greitai perleisti mokesčio nuomininkams. Visgi tai dažnu atveju bus keliolika eurų per mėnesį siekianti suma.
SEB banko ekonomistas atkreipė dėmesį, kad NT rinkai aktualiau yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai, kurie gali paskatinti būsto sandorių rinką antrą pusmetį, nes nuo kitų metų jau gali galioti didesnis 25 ar 32 proc. GPM tarifas už turto pardavimą, kai gaunamas santykinai didelis pelnas
Tai reiškia, kad gali padaugėti norinčių paankstinti pardavimo sandorį dar šiemet, kad jis nepersikeltų į kitus metus (tai atvejais, kai turtas neišlaikytas 10 metų, ar kitais GPM netaikymo atvejais).
Kokie pagrindiniai pokyčiai?
Vienas iš reikšmingiausių pokyčių, įtvirtintų naujajame įstatyme – aiškus skirties įvedimas tarp pagrindinio gyvenamojo būsto, kuriame žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir kito jam priklausančio nekilnojamojo turto.
Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestis taikomas tuomet, kai bendra gyventojo turto – tiek gyvenamojo būsto, tiek kitos paskirties objektų – vertė viršija 150 tūkst. eurų.
Tačiau pagal naująją tvarką apmokestinimas bus taikomas atskirai: pagrindiniam būstui bus taikomos vienos sąlygos, o kitam nekomerciniam turtui – kitos.
Pagrindiniam gyvenamajam būstui neapmokestinamąją ribą nustatys savivaldybių tarybos. Šis dydis turės būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę, gyventojų socialinę ir ekonominę padėtį bei negalės būti mažesnis nei 450 tūkst. eurų.
Savivaldybių tarybos taip pat turės nustatyti, kokio dydžio mokestis bus taikomas tai pagrindinio būsto vertei, kuri viršija neapmokestinamą ribą – tarifas galės svyruoti nuo 0,1 iki 1 proc. nuo nustatytos turto vertės.
Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė nustatys minimalų neapmokestinamą dydį (450 tūkst. eurų) ir mažiausią 0,1 proc. mokesčio tarifą, tai 500 tūkst. eurų vertės būstą turintis žmogus mokės 50 eurų NT mokestį (500 000 – 450 000) x 0,1 proc.).
Taip pat nekilnojamojo turto mokestis bus taikomas ir kitam gyventojui priklausančiam turtui, kuris nėra pagrindinis būstas. Tai apims įvairios paskirties objektus: nuo gyvenamųjų namų, butų, sodo namelių, garažų iki pagalbinio ūkio, poilsio, mokslo, religinių pastatų ar inžinerinių statinių.
Mokesčiu bus apmokestinta jų bendra vertė, viršijanti nustatytą ribą:
- iki 50 000 eurų – 0 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų – 0,2 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų – 0,4 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų – 0,6 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų – 0,8 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 1000 000 eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.
Pagal naują tvarką NT mokestis bus taikomas tik tuomet, jei suma viršys 5 eurus.
Taip pat keisis vertinimo dažnumas – turto mokestinė vertė bus perskaičiuojama kas 3 metus, o ne kas 5.
Nukentės gyvenimo kokybė?
„Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė paantrino „Artea“ ekonomistės išsakytai minčiai, kad itin neramina mintis, jog nebus įgyvendintas vienas iš svarbiausių anksčiau įvardytų tikslų – valstybės gynimo fondo papildymas surenkamo NT mokesčio lėšomis.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą, kad dėl naujos NT mokesčio tvarkos nukentės ne tik valstybės, bet ir savivaldybių biudžetai.
Ankstesnės mokesčio pajamos būdavo perskirstomos savivaldybėms, jų infrastruktūros plėtros poreikiams. Tai reiškia, kad, jei bus surinkta mažiau pinigų, savivaldybės sulauks mažiau lėšų.
O tai gali tapti problema gyventojams, kadangi neužteks pinigų infrastruktūros ir kitų gyvenimo kokybei būtinų sričių finansavimui.
„Nors ir buvo kalbų, kad finansai paskirstomi neproporcingai poreikiams (Vilniaus gyventojai sumokėdavo didesnę dalį nei gaudavo miestas), tačiau, jei, kaip dabar prognozuoja kai kurie mokesčio skeptikai, surenkama mokesčio dalis sumažės, savivaldybės gaus dar mažiau lėšų infrastruktūrai.
O tai gali atsiliepti ir gyventojų gerovei bei gyvenimo kokybei“, – pažymėjo E. Savostė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
