„Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.
Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai pirmadienį dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko trys dujų nuotėkiai, o Švedijos seismologai prieš pat nuotėkius užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.
Be to, kelios naftos bendrovės pranešė prieš incidentą aplink savo platformas Norvegijos vandenyse pastebėjusios neidentifikuotus bepiločius orlaivius.
Europos lyderiai mano, kad nuotėkiai atsirado dėl „tyčinio veiksmo“.
Pastebėjus netoli naftos platformų skraidančius dronus, Norvegijos naftos saugos tarnyba kiek anksčiau šią savaitę paragino „visas žemyninio šelfo operatores ir laivybos bendroves „sustiprinti budrumą“, pažymėdama, kad jie gali sukelti avariją ar išpuolį.
Nerimas sustiprėjo pranešus apie nuotėkius dujotiekiuose „Nord Stream“, jungiančiuose Rusiją su Vokietija Baltijos jūra.
„Daugelis dalykų gali reikšti, kad tai yra sabotažas“, – pažymėjo T. Aaslandas.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Norvegija tapo pagrindine dujų tiekėja Europai, užėmusi Rusijos vietą.
Skandinavijos šalis turi didžiulį vamzdynų tinklą, jungiantį ją su žemynu, o ekspertų teigimu, jai kyla sabotažo grėsmė.
