Senųjų gyvūnų veislių saugotojams – papildomi reikalavimai ir išlaidos. Už Lietuvos juodgalvių veislės avių laikymą dalyvaujantieji Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ penketą metų gavo ES paramą.
Atėjus metui su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) sutartį atnaujinti, augintojai sužinojo, kad paramos negaus, jei neįveiks naujų reikalavimų kartelės.
Nebesinori paramos
„Priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ dalyvavau penkerius metus, nes tokiam laikotarpiui buvo pasirašyta sutartis su NMA, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Tauragės rajono ūkininkė. – Priemonėje norėčiau dalyvauti ir toliau, tačiau nerimą kelia nauji reikalavimai – kiekvienai aviai būtina parūpinti kilmės pažymėjimą.“Pasak ūkininkės, kad tokį pažymėjimą gautum pirmiausia reikia įstoti į Lietuvos avių augintojų asociaciją, sumokėti nario mokestį. Tai būtų tik pusė bėdos. Kilmės dokumentus išduodanti VĮ „Šeduvos avininkystė“ nespėja visiems norintiems avių augintojams juos parengti. Pasirodo, kad avių augintojai su tokiais prašymais į įmonę tiesiog plūsta. Žmonės nesupranta, kaip galėjo atsirasti tokie reikalavimai – juk gyvulių, už kuriuos iki tol mokėtos išmokos, kilmė nepasikeitė.
Kelmės rajono Kražių seniūnijos avių augintoja sakė, kad sužinojusi, kiek kliūčių reikės įveikti norint gauti gyvulių kilmės pažymėjimus, iškart ranka numojo.
Vadovas nesupranta
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas, „Šeduvos avininkystės“ direktorius dr. Juozapas Mikutis prisipažįsta, jog ir jį erzina naujieji reikalavimai. „Ir mūsų „Šeduvos avininkystė“ ant to paties kabliuko pakibo. Baigėsi ankstesnio paramos etapo sutartis, todėl dabar reikia naujų sertifikatų, kilmės pažymėjimų, – dėstė J. Mikutis. – Turėtų užtekti asociacijos pažymėjimo, liudijančio avies kilmę. Dabar teks kiekvienos avies kilmės duomenis iš naujo surinkti, atsekti mažiausiai trijų kartų giminystės seką.“
J.Mikučio teigimu, ankstesnė tvarka buvo gera: rajonuose esančios veislininkystės įmonės išrašydavo kilmės pažymėjimus, ir tuo rūpesčiai pasibaigdavo. „Naujus reikalavimus galima įvykdyti, tačiau nebeliks laiko pačiomis avimis rūpintis“, – sako dr. J.Mikutis.
Taip taisyklėse parašyta
Žemės ūkio ministerijos Aplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Pruskuvienė sako, kad pateikti gyvulio kilmės pažymėjimo kopiją reikalauja 2008 m. balandžio 8 d. žemės ūkio ministro įsakymas (Nr. 3D-194 „Dėl Lietuvos kaimo plėt ros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veisliu gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“). Jame nurodyta, kad „pareiškėjas kartu su paramos paraiška pateikia kiaulių arba avių, paramos paraiškoje įsipareigotų išlaikyti, kilmės pažymėjimų kopijas“. Tose taisyklėse perėjimo iš vieno programos etapo į kitą, deja, nenumatyta. Tačiau, pasak specialistės, taisyklės gali būti keičiamos, jei tikrai paaiškėtų, kad jose yra kokių nors trukdžių siekti paramos. Taisyklės galioja jau trejus metus, ir problemų iki šiol nekilę.
NMA Ryšių su visuomene skyriaus atstovė Aistė Mileikaitė sako, kad pirmiausia reikėtų atskirti ankstesnių metų ir 2007–2013 metų paramos programas. „Jei taisyklėse parašyta, kad reikia gyvulio kilmės pažymėjimo, to ir reikalaujame, – dėstė A.Mileikaitė. – Mes viso labo esame tik teisės aktų vykdytojai.“
A.Mileikaitė paneigė, jog agentūros specialistai avių kilmę gali sužinoti patekę į atitinkamą elektroninę duomenų bazę. Kol kas šalyje nėra avių ir kiaulių registrų. O kol jų nėra, kaip kitaip ūkininkas, jei ne pateikdamas avies kilmės pažymėjimą, įrodys, kad jo gyvulys yra veislinis.
