Taigi, ką svarbu žinoti vertingas dovanas gavusiems gyventojams?
Kada dovanos yra apmokestinamos?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė paaiškino, kad dovanų apmokestinimas priklauso nuo dovanos vertės ir nuo to, kas ją dovanoja.
Specialistė primena, kad ši tvarka taikoma visų formų dovanoms: piniginėms ir gautoms natūra, pervestoms per kredito įstaigą ar įteiktoms grynaisiais pinigais.
Pasak I. Gedminienės, jei gyventojas per metus gauna dovanų iš asmenų, kurie nėra jo artimi giminaičiai, ir bendra dovanų vertė yra didesnė nei 2 500 eurų, apmokestinama tik šią sumą viršijanti dovanų vertės dalis.
„Šiai daliai yra taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, jeigu dovanų suma kartu su kitomis metinėmis pajamomis, kurios nėra susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos“, – paaiškino ji.
T. y., jei gyventojui ne artimiausias giminaitis padovanos 2,5 tūkst. euro, šie pinigai apmokestinami nebus. Tačiau, jei jam bus padovanota 3,5 tūkst. eurų, apmokestinimas bus taikomas 1 tūkst. eurų (3 500 – 2500). Tokiu atveju gyventojas, kurio su darbu nesusijusios metinės pajamos neviršys 120 VDU (2026 m. t. y. 253,1 tūkst. eurų), turės susimokėti 150 eurų GPM mokesčio (1000 x 0,15).
Visgi, jei gyventojo su darbu nesusijusios pajamos viršija 120 VDU, tada tokiai dovanai bus taikomas 20 proc. GPM tarifas. Tokiu atveju jam tektų sumokėti 200 eurų mokestį (1000 x 0,2).
„Pareiga deklaruoti visą gautų dovanų sumą ir sumokėti mokestį tenka dovanos gavėjui“, – pridėjo I. Gedminienė.
Pasak jos, pagrindinės išimtys yra taikomos dovanoms iš artimųjų.
T. y., jei dovana gaunama iš artimųjų, ji GPM nėra apmokestinama, nepriklausomai nuo jos vertės ar sumos. Tokių dovanų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu deklaruoti nereikia.
„Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, artimaisiais giminaičiais laikomi sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai. Svarbu pažymėti, kad podukrai, posūniui, įbroliui ar įseserei ši mokesčio lengvata nėra taikoma“, – pažymėjo VMI mokestinių prievolių departamento vadovė.
Visgi egzistuoja ir kitos specifinės išimtys.
„Pavyzdžiui, dovanos, gautos iš darbdavio, yra neapmokestinamos, jeigu jų bendra vertė per metus neviršija 200 eurų.
Sumai viršijus 200 eurų, apmokestinama tik viršijanti dalis, taikant mokesčius kaip su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pareiga deklaruoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokestį tenka darbdaviui“, – pridėjo pašnekovė.
Tuo metu, kai dovanos gaunamos iš juridinio asmens, kuris nėra darbdavys, nepiniginės dovanos, kurių vertė neviršija 100 eurų, nelaikomos pajamomis ir nėra apmokestinamos.
Tačiau, jeigu nepiniginės dovanos vertė viršija 100 eurų arba dovana yra piniginė, visa dovanos vertė apmokestinama 15 proc. GPM tarifu, o mokestį išskaičiuoti ir sumokėti privalo dovaną įteikęs juridinis asmuo.
VMI atstovė pridėjo, kad reikia atkreipti dėmesį į dar vieną svarbią išimtį.
„Jei dovana gaunama iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje ar teritorijoje, įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, visos gautos dovanos yra apmokestinamos, netaikant 2 500 eurų lengvatos“, – paaiškino I. Gedminienė.
Reikalavimai galioja ir dovanoms grynaisiais
I. Gedminienė pažymi, kad dovanos grynaisiais, kaip ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius, gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik tuomet, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).
„Jei dovanojamos didesnės nei 5 tūkst. eurų sumos, jos turi būti pervedamos negrynaisiais pinigais. Be to, gavus dovaną grynaisiais pinigais, dovanos gavėjui gali atsirasti pareiga informuoti apie ją mokesčio administratorių.
Papildomai verta pastebėti, kad vienu kartu dovanojant dovaną, kurios suma ar vertė yra didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma pas notarą“, –pabrėžė ji.
Kaip deklaruoti dovanas ir kada sumokėti GPM?
VMI atstovė nurodo, kad deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą / vertę) bei sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį reikia iki kitų metų gegužės 2 d. Ji pažymi, kad pareiga tenka apdovanotam asmeniui.
GPM sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.
„Bendrai deklaruojamų dovanų iš artimųjų tendencijos išlieka panašios (per pastaruosius 4 metus dovanas iš artimųjų deklaravusių skaičius svyravo nuo 13,4 tūkst. iki 12 tūkst., pajamų sumos – nuo 508 mln. iki 492 mln. eurų).
Nuo 2021 m. kiek sumažėjo ne iš artimųjų gautas dovanas deklaravusiųjų skaičius (per 4 metus jų skaičius svyravo nuo 4,6 tūkst. iki 3,9 tūkst., pajamų sumos – nuo 21,4 mln. iki 26,5 mln. eurų)“ – pridėjo I. Gedminienė.
Vertinant mokesčių mokėtojo riziką VMI pasitelkia turimus įvairių šaltinių duomenis.
„Pasitelkiamos paties gyventojo pajamų ir turto deklaracijos, mokesčių mokėjimo, registrų duomenys, trečiųjų asmenų pateikta informacija bei informacija viešoje erdvėje (pvz., vieši klientų atsiliepimai, paslaugų skelbimai ir pan.).
Gaunami iš bankų duomenys keliauja automatiškai į VMI duomenų bazes ir yra papildomas kriterijus atrenkant pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus tolimesniems kontrolės veiksmams“, – paaiškino pašnekovė.
Ji pridėjo, kad, siekiant išaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas. Todėl prieš imantis veiksmų VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus (pvz., dovanojimo sutartį), gyventojas skatinamas savarankiškai deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
„Kai VMI jau atlieka kontrolės veiksmus ir yra pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, mokesčių administratorius gali kreiptis į finansų įstaigas dėl reikiamos informacijos.
VMI nuolat vertina išlaidų neatitikimo oficialioms pajamoms riziką, todėl gyventojai turėtų nepamiršti tinkamai deklaruoti gautų dovanų, kad vėliau ateityje, prireikus pagrįsti pajamas, nekiltų jokių klausimų ir netektų sulaukti VMI dėmesio. Kai gyventojo įplaukos yra didesnės už oficialiai gautas ir deklaruotas pajamas, jis gali sulaukti prašymo paaiškinti nustatytą neatitikimą“, – paaiškino VMI atstovė.
Tikrinti pavedimus turi teisę ir bankai
„Swedbank“ bankas nurodė, kad, vadovaudamasis įstatymais bei Lietuvos banko patvirtintais Finansų rinkos dalyviams skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, privalo vykdyti nuolatinę operacijų (sandorių) stebėseną ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių tyrimą.
„Tokia stebėsena yra vykdoma siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų „Swedbank“ turimas žinias apie klientą, jo verslą (verslo rūšis ir jo pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.), rizikos pobūdį ir žinias apie lėšų šaltinį.
Remdamasis minėtu rizikos vertinimu pagrįstu metodu „Swedbank“ analizuoja klientų operacijas sąskaitoje ir sudaromus sandorius“, – paaiškino bankas.
Anot jo, „Swedbank“ turi ne tik teisę, bet ir pareigą tam tikrais atvejais prašyti klientų konkretizuoti tam tikrų sandorių pobūdį bei per kliento sąskaitas vykdomų operacijų tikslą, taip pat sąskaitoje atliekamas operacijas pagrįsti dokumentais.
Visgi bankas nenurodė, kokią pinigų sumą pervedant yra vykdomi patikrinimai.
„Pavyzdžiui, operacijos, susijusios su lėšų dovanojimo sandoriais, vertinamos atsižvelgiant ir į įstatymų, apibrėžiančių dovanojimo sandorių formą, reikalavimus.
Tikslių sumų viešai atskleisti nenorėtume, nes tuo gali pradėti naudotis piktavaliai, pvz., išskaidant įnešamas sumas ir pan. Situacijos gali būti skirtingos, priklausyti nuo kliento rizikos lygio ir kt. vidinių banko taisyklių“, – pridėjo bankas.
Anot „Swedbank“ , absoliuti dauguma klientų su jokiais nesklandumais atliekant tokius pavedimus artimiesiems nesusiduria, o, esant reikalui, pateikia visus reikalingus paaiškinimus.
