Šiame kontekste kalbėti apie pavydą švelniai tariant nekorektiška. Ir prie ko čia Rusija, pavydas - ne rusiškas bruožas. Šiuo atveju tenka kalbėti apie paprasčiausią padorumą. Pažįstu žmonių gal šimteriopai protingesnių ir darbštesnių už savo viršininką (taip vadinami - kiekvienai skylei kamštis), kurie tačiau uždirba nepadoriai mažai. Ką jiems daryti? Revoliuciją kelti? Ne kiekvienas gali imtis savo verslo ir ne kiekvienas gali būti toks nepadoriai godus, kad apgaudinėtų savo bendradarbius.

Pritariu nuomonei kad kuo toliau i Rytus ir i nedemokratisku valstybiu puse,tuo didesnis resursu paskirstymo neteisingumas. Cia negalima nieko daugiau labai staigiai padaryti,nebent ivesti normalius progresinius mokescius. Tai tiesiog paprasciausias solidarumas paremtas istatymu. Lietuvos ponai-laikas dalintis. Is to islos visi,nes turedami pajamu zmogeliukai investuos ir taip kels ekonomika.

KAIP TIK STRAIPSNELIS APIE VERSLININKŲ GODUMĄ, TAIP PROBLEMOS SU SVETAINE, SUNKU STRAIPSNĮ IŠTRAUKT

kur jau kur, bet Lietuvai progresinių reikėtų, o kalti tegu palieka patys vadovai-ŽADNOST FRAJERA SGUBILA

bet gal gali giliau pazvelgti, ka noreta tuo straipsniu pasakyit. Suzadinti ir taip isiviespatavusi visuotini pavyda. Ir tai parodo daugeliu komentarai.

Straipsnis- apie visuomeninio solidarumo trukuma ir socialine atskirti. Pavydas/nepavydas cia niekuo detas.

Prie ko cia vadovu atlyginimai? Gal autorius pavydi? Kiek nori tiek ir moka.

gerai, kad daugiausiai emigruojama i Anglija sako, su kuo sutapsi, tuo tapsi. gal anglai ismokys kulturos (ir verslo) bei saiko.

taigi parašyta, kad straipsnio autorius Jonas Čičinskas. Čia kažkas klausė, kas autorius. Parašyta gerai. Straipsnis drąsus. Tikrai verta susiskaičiuoti savo bėdas ir kiek pritramdyti vadovų ,,apetitus", bet ar kas ryšis tokiam žingsniui.

na realiai dar pas mus suzvereje vergvaldziai kai kurie individualiuimoniu vadovai. Nori vis pralob darbininko saskaita. Anais laikais tokie buvo vadinami"burzujais". Kol kas dar niekas nelabai ir pasikeite.