„Nuo 2022 metų miškingumo padidėjimas buvo labai mažas. Tam, kad iki 2030 metų būtų pasiektas 35 proc. miškingumas, kaip Nacionaliniame pažangos plane numatyta, reikia apsodinti 65 tūkst. hektarų“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
Jis pripažįsta, kad tai neįmanoma – tam reikėtų „absoliučiai drastiškų“ sprendimų – pernai Valstybinė miškų urėdija nusipirko 163 ha žemės naujiems miškams veisti, o šiemet planuoja įsigyti apie 100 ha.
„Proveržio nebus ir urėdija per ateinančius trejus metus tiek žemės miškams įveisti neįsigis. Gal tai ir neefektyvu – valstybei už valstybės pinigus pirkti žemę, kai mes turime laisvos žemės tikrai labai didžiulius plotus“, – aiškino ministerijos atstovas.
„Reikia absoliučiai drastiškų sprendimų, kokius plotus paskirti, kad per ateinančius trejus metus tas miškingumas 1 proc. padidėtų, – teigė A. Saladžius. – Nėra taip, kad nuo 2022 metų Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų (dėl miškingumo didinimo – BNS) nebuvo imamasi jokių priemonių ir veiksmų miškingumui didinti. Vien tik miškingumo procentą išlaikyti esamame lygyje jau yra tikrai nemenkas darbas.“
Anot jo, miškų plotams mažėti neleidžia savaiminukų plotai. Pernai buvo inventorizuota 3,7 tūkst. ha virš 20 metų augančių savaiminukų plotų, o jaunesnių – 4,36 tūkst. ha. Šiemet tikimasi bent 2 tūkst. ha savaiminukų.
„Tai vienintelis dalykas, kuris gelbėjo mus tą plotą išlaikyti esamose ribose su visais išmiškinimo sprendimais“, – pabrėžė A. Saladžius.
Pasak jo, Valstybinė miškų urėdija šiemet buvo numačiusi sklypų naujiems miškams veisti įsigyti už daugiau nei 1 mln. eurų. Iš laisvos žemės fondo ji turi atsirinkusi 4,6 tūkst. ha naujiems miškams veisti, nors buvo atsirinkusi gerokai didesnius plotus, bet paaiškėjo, kad daugelis sklypų jau yra išnuomoti.
Todėl, A. Saladžiaus teigimu, ministerija, jeigu būtų politinė valia, norėtų peržiūrėti žemės nuomą: sugriežtinti pernuomavimo taisykles, stebėti, ar išnuomota žemė yra dirbama.
2012–2025 metais kitomis naudmenomis paversta 7,72 ha miško žemės, daugiausia – krašto apsaugos reikmėms, po maždaug 1,2 tūkst. ha – naudingų iškasenų karjerų plėtrai bei svarbiems projektams.
„Pastaruosius dvejus metus išmiškinama buvo daugiau negu po 500 ha“, – nurodė A. Saladžius.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2025 metų pabaigoje miškai užėmė 33,9 proc. Lietuvos teritorijos.
