Finansų ministerijos planus akcizą alui nuo 2010 m. didinti dar 14 proc. Mažų alaus daryklų asociacija (MADA) vertina kaip kryptingą smulkiojo verslo žlugdymą ir lemiamą smūgį senosioms Lietuvos aludarystės tradicijoms.
Pasak asociacijos pirmininkės Linos Šileikienės, priėmus sprendimą dar kartą didinti akcizą alui, mažiesiems aludariams per vienerius metus jis iš viso būtų padidintas net 148 proc.
reklama
„Pernai Seimas priėmė sprendimą panaikinti akcizo lengvatą, tiksliau progresyvinius akcizo mokesčius, kurie priklausė nuo gamybos apimties, taip prilygindamas mažuosius alaus gamintojus didiesiems ir pakėlė mokestį 120 proc. Kartu buvo nuspręsta akcizą 10 proc. padidinti visų rūšių alui, todėl mažoms alaus darykloms nuo šių metų sausio 1 dienos mokesčiai padidėjo 130 proc.“, – sako L. Šileikienė.
Asociacijos pirmininkės teigimu, jei Finansų ministerijos ketinimai akcizą alui nuo 2010 m. padidinti 14 proc. taptų realybe, nuo 2008 m. akcizo mokestis mažiems aludariams iš viso būtų pakeltas net 148 proc. ir po tokio smūgio maži aludariai vargiai atsigautų.
„Vien tik per šiuos metus veiklą sustabdė aštuonios mažos alaus daryklos, viena iš jų bankrutavo, todėl toliau didinant akcizą ir valstybei nesiėmus skatinimo priemonių, šio smulkaus verslo, o kartu ir senųjų aludarystės tradicijų išsaugojimo laukia liūdnas likimas“, – įspėja L. Šileikienė.
L. Šileikienės teigimu, Mažų alaus daryklų asociacijos nariai per 2009 m. priskaičiavo 1 mln. Lt daugiau akcizo nei per tą patį laikotarpį 2008 metais. Tačiau dėl padidėjusių akcizo mokesčių mažieji aludariai neįstengė jo laiku susimokėti, todėl 2009 m. buvo sudarytos mokesčių atidėjimo mokestinės paskolos, kurių suma siekė apie 900 tūkst. Lt.
Pasak jos, akcizo didinimas nedavė teigiamų rezultatų, kadangi teoriškai surinkti mokesčiai gali taip ir nepasiekti valstybės biudžeto, nes greitai gali nebelikti, kas juos sumoka.
„Pakėlus akcizo mokestį alui ir bankrutavus mažiems aludariams valstybė kasmet netektų maždaug 10 mln. Lt akcizo mokesčių ir vidutiniškai 11 mln. Lt kitų mokesčių - apie 21 mln. Lt mokesčių per metus.
Suskaičiavus dabartinių ir planuojančių tapti Mažų aludarių asociacijos nariais bendrovių darbuotojus, galima teigti, kad be darbo liktų apie 600 žmonių“, - skaičiuoja asociacijos atstovė.
Mažų alaus daryklų asociacijai šiuo metu priklauso 4 alaus daryklos – „Kauno alus“, „Biržų alus“, „Ponoras“ ir „Vilkmergė“, asociacija atstovauja ir kitus legaliai dirbančius mažuosius aludarius, nors jie ir nėra asociacijos nariai.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 65 lietuviško kapitalo alaus daryklos, kurios saugo senąsias klasikines Lietuvos alaus virimo tradicijas bei paveldą.
Asociacijos narėmis gali tapti alų tik pagal klasikinę technologiją gaminančios daryklos, kurios verda, raugina ir nokina kiekvieną alaus rūšį atskirai bei atitinka aukštus kokybės reikalavimus.
