Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslui, todėl nesiima vertinti finansinės rinkos situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ – tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.
Visų pirma, norime atkreipti dėmesį, kad valstybė pasirūpino banko indėlininkais, tačiau vėl „už borto“paliko smulkiuosius verslininkus (SVV). Dalis SVV šiame banke laikė savo įmonių lėšas, kadangi gerai išplėtotas Snoro skyrių tinklas buvo itin patogus smulkiajam verslui. Skirtingai nei stambios įmonės, smulkieji dažniausiai turi tik vieną sąskaitą, todėl jos užšaldymas sukelia ypač sunkias pasekmes. Tai tikrai atsilieps smulkių įmonių gyvybingumui, jų galimybei atsiskaityti su tiekėjais, valstybe ir išlaikyti darbo vietas.
Todėl LSVVT prašo kuo greičiau spręsti smulkaus ir vidutinio verslo lėšų, įstrigusių banke klausimą ir konstatuoja, kad tam tikrą neapibrėžtą laiką turėsime valstybės valdomą banką, kurio pagrindinis tikslas valstybės valdymo laikotarpiu turėtų būti ne pelno siekimas, o nauda vartotojams . LSVVT mano, kad tik tokiu konkrečiu teiginiu galima tikėtis, kad pasitikėjimas šia finansine institucija bus atkurtas.
LSVVT siūlo minėtą valstybės banką maksimaliai panaudoti smulkaus ir vidutinio verslo vystymui, Lietuvos gyventojų verslumo skatinimui. Todėl, visų pirma, reikia išsaugoti ir tinkamai panaudoti gerai išplėtotą „Snoro“ infrastruktūrą bei skyrių tinklą, kuris yra bene geriausiai pritaikytas SVV reikmėms. Antra, pakeisti sektoriuose esančias neadekvačias banko paslaugų kainas, t.y. grindžiant jas ne pelno siekimu, o realiomis sąnaudomis. Pavyzdžiui:
Kasdienių verslo operacijų kainą: įmokų, vietinių pavedimų, internetinės bankininkystės įmokų ir t.t. (pvz. tarpbankinio pavedimo mūsų šalyje kaštai yra Lietuvos banko įkainis – 0,27 Lt + realūs „Snoro“ banko kaštai);
Papildomų mokesčių už banko paslaugas politiką, pvz.: sutarčių sudarymo mokesčiai;
Taip pat LSVVT atkreipia Vyriausybės ir Seimo dėmesį, į tai, kad banko Snoras problemos taip pat akivaizdžiai reikalauja atnaujinti ir pagreitinti sprendimus dėl:
Smulkiojo verslo gynimo santykio su finansų rinkos dalyviais, kur būtina pakeisti „Lietuvos Banko“ įstatymą (ypač atsižvelgiant į tai, jog tokios darbo grupės sukūrimui pritarė Seimas, „Lietuvos bankas“ ir Finansų ministerija). Kartu turi būti nagrinėjamas klausimas dėl priežiūros institucijos teisės ne tik ne teismo tvarka nagrinėti klausimus, bet ir duoti nurodymus finansų rinkos dalyviams;
Pigaus hipotekinio (garantuoto) kredito įvedimo rinkoje, ypač siekiant užtikrinti ir paskatinti verslo pradžios (start-up) finansavimą, galint šį klausimą derinanti su mokestinio kredito sistema;
Vykdyti LRS BFK dėl Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės, Nr. 8680/11 (ES–11–24) 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 109–P–22 prašymą Vyriausybei: kad būtų sprendžiami Lietuvoje oligopolinę padėtį užimančių bankų veiklos reguliavimo klausimai (pavyzdžiui, vienas iš tokių klausimų – ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas yra pritaikytas tokiam dominuojančių oligopolinių bankų veikimo ir netradicinių kartelinių susitarimų vertinimui bei piktnaudžiavimų nustatymui ir kokios konkrečios iniciatyvos reikalingos, kad būtų užtikrintas veiksmingas Konkurencijos tarybos funkcionavimas sprendžiant šiuos klausimus);
Jei LSVVT 3 punkte siūlomi pakeitimai bus operatyviai atlikti, o 4 punkte numatyti darbai bus bent pradėti, LSVVT imasi agituoti smulkųjį ir vidutinį verslą sugrįžti į šį banką, naudotis jo paslaugomis, užtikrinti banko funkcionavimą ir prisidėti prie greitesnio indėlininkams ir smulkiems akcininkams padarytos žalos kompensavimo, tokiu būdu padedant Vyriausybei spręsti ir makroekonomines problemas.
