Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota gerokai daugiau

Praėjusiais metais ženkliai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. 2020 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6 mlrd. eurų, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2019 m. Importuota – už beveik 4,2 mlrd. eurų, tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2019 m.

Teigiamas prekybos balansas 2020 m. sudarė 1,84 mlrd. eurų ir, palyginti su 2019 m., padidėjo net 47,5 proc., praneša Žemės ūkio ministerija.

2020 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 21,1 proc. viso šalies prekių eksporto, palyginti su 2019 m., jo dalis padidėjo 2,8 proc. punkto. Importas sudarė 14,5 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 1,4 proc. punkto.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų 2020 m. buvo eksportuota už 4,57 mlrd. eurų. 2020 m., palyginti su 2019 m., lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 553,5 mln. eurų – 13,8 proc.

Bendroji žemės ūkio produkcija

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. buvo pagaminta žemės ūkio produkcijos už 2,7 mlrd. eurų (2019 m. – 2,65 mlrd. eurų). Žemės ūkio produkcijos vertė (to meto kainomis, palyginti su 2019 m.) padidėjo 5,3 proc. Šis augimas pasiektas po spartaus žemės ūkio produkcijos vertės kilimo 2019 m., kai, palyginti su 2018 m., bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis augo net 12,4 proc.

Augo augalininkystės produkcijos dalis bendroje žemės ūkio produkcijoje. Ji 2020 m. pakilo iki 68 proc. (1,90 mlrd. eurų), o 2019 m. ši dalis sudarė 65 proc. (1,71 mlrd. eurų).

„Gamtinės sąlygos šį kartą augalininkystei susiklostė palankios: geros žiemkenčių sėjos sąlygos 2019 m. rudenį, palanki pasėliams peržiemoti žiema, nepašykštėta ir drėgmės augalų vegetacijos metu. Dar geresnių derlių pasiekti trukdė ekstremalūs temperatūros pokyčiai vasarą, juos lydintys ir pasėlius guldantys škvalai bei javapjūtės pabaigą aplankę lietūs“, – pranešime cituojamas Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

REKLAMA

Gausesnis žemės ūkio augalų derlius lėmė augalininkystės produkcijos vertės padidėjimą 11,2 proc. Itin didelės įtakos tam turėjo grūdinių augalų (25,6 proc.) ir rapsų derliaus padidėjimas (40,4 proc.). Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalies žemdirbiai nuėmė rekordiškai didelius grūdų (6,92 mln. t.) ir rapsų (0,97 mln. t.) derlius.  Gyvulininkystės produkcijos vertė mažėjo 5,5 proc.

Tam įtakos turėjo 2,1 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai smuko paukščių (4,1 proc.), kiaulių (2,9 proc.) bei pieno (1,9 proc.) supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,8 proc., nes buvo išauginta mažiau paukščių (2,5 proc.) bei mažiau primelžta pieno (2 proc.). 

Žemės ūkio produktų supirkimas 

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. javų grūdų supirkta 4964 tūkst. t – net 48,5 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. Rapsų sėklų supirkta 792 tūkst. t – 40,7 proc. daugiau.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos mažėjo 2,8 proc. Labiausiai didėjo vaisių ir uogų supirkimo kainos – 12,1 proc. Daugiausia krito bulvių (28,5 proc.), cukrinių runkelių (19,1 proc.) ir avižų (10,1 proc.) supirkimo kainos. 

Gyvulių ir paukščių gyvojo svorio supirkta 305 tūkst. t arba 1,6 proc. daugiau nei 2019 m. Natūralaus pieno supirkta 1348 tūkst. t arba 0,1 proc. daugiau nei 2019 m. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų