"Dienraščiuose "Lietuvos žinios" ir "Vakaro žinios" gegužės 31-birželio 1 dienomis buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija apie AB Lietuvos paštą", - rašoma Lietuvos pašto pranešime.
Jau ne kartą paštas atkreipia žiniasklaidos dėmesį, kad, tapęs akcine bendrove, nuo 2006 metų iš valstybės biudžeto jokių dotacijų negauna. O ir tuomet, kai Lietuvos paštas dirbo kaip valstybės įmonė, gaunamos dotacijos neturėjo svarios įtakos įmonės pelningumui. Pavyzdžiui, paskutinioji 2005 metais gauta dotacija buvo 2 580 000 litų, o tai sudarė tik 1,5 proc. bendrų pajamų. Ši dotacija buvo skirta gyventojų, o ne verslo subjektų laiškų iki 20 gramų bei pašto siuntinių surinkimo, paskirstymo, vežimo ir pristatymo arba įteikimo nuostoliams dengti.
"Nederėtų Lietuvos pašto kaltinti neūkiškumu, nes bendrovei nuostolingi buvo tik 2006 metai – iki tol įmonė dirbo pelningai. O ir praėjusiais metais Lietuvos paštas nepradėjo dirbti blogiau. Sąnaudos žymiai padidėjo, kai tapus akcine bendrove buvo perkainotas turimas turtas. 2006 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, palyginti su 2005 m., išaugo beveik 90 proc. Bendrovės reikmėms nenaudotinas nekilnojamasis turtas bus pradėtas parduoti tik antrą šių metų ketvirtį, bet jau pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad Lietuvos paštas dirba efektyviau – pirmojo ketvirčio nuostolis dvigubai mažesnis nei buvo planuota", - rašoma pranešime.
Lietuvos paštas pebrėžia, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, universaliųjų pašto paslaugų tarifai turi būti grindžiami teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, kurias bendrovė skaičiuoja pagal naują metodiką. Tai numatyta ir Pašto įstatyme. Tarifai, taikomi stambiųjų klientų siuntoms, yra mažesni dėl to, kad tam tikrą dalį siuntų apdorojimo darbų stambieji klientai atlieka patys. Bendrovė, nustatydama pašto paslaugų, teikiamų stambiesiems klientams, tarifus, įvertina nepatirtas darbų sąnaudas.
