Be to, pergabenta apie 1,8 tūkst. tonų krovinių – 20 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.
Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, jog vasarą pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto ir 86 proc. skrydžių, o krovinių pergabenimas lenkia anksčiau buvusius rezultatus.
„Rugpjūčio mėnuo Lietuvos oro uostuose atspindi bendras aviacijos tendencijas ir tai, kad keliautojų srautų atsigavimas vyksta net sparčiau nei šios vasaros pradžioje. (...) Artimiausiu metu aviacijos atsigavimo tempai išliks aukšti, bendriems srautams gali turėti įtakos sezoniškumas, tačiau tai yra tendencija, kuri buvo tokia pati ir prieš pandemiją, artėjant žiemos sezonams“, – pranešime sakė A. Stikliūnas.
„Visomis prasmėmis grįžtame į tą realybę ir veiklos apimtis, kurios buvo prieš pandemiją, didesnių neigiamų korekcijų aviacijos atsigavimo procese artimiausiais mėnesiais neprognozuojame“, – pridūrė jis.
Vilniaus oro uoste keleivių skaičius per metus augo 53 proc. iki 421 tūkst., skrydžių – 20,7 proc. iki 3,5 tūkst., o krovinių kiekis reikšmingai nesiskyrė ir siekė 1,3 tūkst. tonų. Rekordinių 2019 metų rugpjūtį per šį oro uostą keliavo 469 tūkst. keleivių, aptarnauta beveik 4,2 tūkst. skrydžių, pergabenta 1,2 tūkst. tonų krovinių.
Kauno oro uoste keleivių skaičius per metus augo 60 proc. iki 120 tūkst., skrydžių – 26 proc. iki 979, o krovinių – 0,8 proc. iki 482 tonų. 2019 metų rugpjūtį buvo 116 tūkst. keleivių, 902 skrydžiai ir 272 tonos krovinių.
Palangos oro uoste keleivių skaičius augo 43 proc. iki 31,5 tūkst., skrydžių – 26 proc. iki 407, o krovinių pergabenta 5,32 tonos, kai pernai jų buvo 0,1 tonos. Tuo metu 2019 metų rugpjūtį buvo 36,7 tūkst. keleivių, 632 skrydžiai, 3,63 tonos krovinių.
