Rugpjūčio 10–16 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 70 proc. iki 67 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, Estijoje – 44 eurai, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad savaitgalį bei darbo dienomis saulėtu laikotarpiu kainos išliko žemos, tačiau vakarinis kainų pikas bei aukšta kaina naktį lėmė, kad vidutinė kaina formavosi aukštesnė.
„Kainų augimą daugiausia lėmė sumažėjusi vėjo elektrinių generacija Skandinavijoje. Dėl susidariusio generacijos trūkumo padidėjo elektros eksportas iš Lietuvos į Švediją, todėl Lietuvos kainų zonoje dažniau formavosi importuojančių rinkų kainoms artimas kainų lygis“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc. ir siekė 235 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 101 proc. poreikio, jos pagamino 238 GWh – 19 proc. daugiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba išaugo 77 proc. iki 105 GWh, saulės – sumažėjo 8 proc. iki 91 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 6 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 38 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 3 procentus.
Elektros importas sumažėjo 34 proc. ir siekė 67 GWh: 52 proc. importuota iš Latvijos, 44 proc. – iš Švedijos, 4 proc. – iš Lenkijos. Eksportas išaugo 39 proc. iki 67 GWh: 53 proc. – į Švediją, 41 proc. – į Lenkiją, o likę 6 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 82 proc. Lenkijos kryptimi ir 10 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 30 proc. Švedijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi.
