Tad tokiu metu ypač svarbu įsivertinti savo finansinę padėtį ir pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams.
Ekonomistai sako, kad finansinė pagalvė gali tapti vienu svarbiausių saugiklių, ypač tada, kai žmogus planuoja prisiimti didesnių įsipareigojimų.
Kiek pinigų reikėtų turėti atsidėjus?
Pavyzdžiui, jei nusprendėte įsigyti automobilį lizingu arba įsigyti būstą irgi skolinantis iš banko, reikėtų atsakingai įsivertinti savo finansines galimybes, mat įsipareigojimai – ne vieneriems metams.
Pasak finansų žinovų, verta gerai pasverti, ar sugebėsite sumokėti, tarkime, lizingo ar būsto paskolos įmokas net ir tais atvejais, kai prarasite darbą ar susidursite su kitais gyvenimiškais iššūkiais.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad būtent viena iš svarbiausių finansinių taisyklių – turėti santaupų nenumatytiems atvejams.
„Tai yra tikrai kritiniai, rimti sprendimai, turintys pasekmių ne vieneriems metams. Todėl tai yra pats tinkamiausias momentas susidėlioti finansinius srautus ir apgalvoti tam tikrus nepalankesnius scenarijus.
Viena vertus, yra objektyvios pamatinės finansinio raštingumo taisyklės, kurios byloja, kad reikia turėti nuo trijų iki šešių mėnesių išlaidų sumą atsargoje nenumatytiems atvejams.
Taip pat yra 50–30–20 proporcija, kuri byloja, kad 50 proc. pajamų turi keliauti pirmojo būtinumo prekėms, paslaugoms ir išlaidoms, 30 proc. – ne pirmojo būtinumo dalykams, įvairiems hobiams, kelionėms, atostogoms, o 20 proc. turi keliauti taupymui“, – paaiškino ekonomistė.
Pasak pašnekovės, tai yra tokios taisyklės, kurios tampa rimtu mokslu ir iššūkiu kiekvienam namų ūkiui, bet jos nubrėžia tam tikras gaires, normatyvus, kurių link reikėtų judėti.
Jos vertinimu, idealu, jei taupymo ir investavimo įgūdžius žmonės išlavintų kuo ankstesniame laikotarpyje.
„Tarkime, studijavimo metais vargu ar įmanoma pasiekti šias proporcijas ir laikytis visų normatyvų. Bet bent jau ugdyti savo galimybes ir elgseną, ugdytis taupymo bei investavimo įgūdį reikia nuo pat pirmos dienos, kai pradeda kapsėti pajamos.
Tiek sąnaudų peržiūros, tiek atsakingo vartojimo principai turi įaugti į kraują. Tuomet ir planavimas bus lengvesnis.
Jeigu nusprendžiama pirkti būstą ar imti paskolą automobiliui, natūralu, kad būtina įsivertinti, kokia tai bus papildoma našta“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Kitaip tariant, prieš priimant sprendimą skolintis, reikalinga iš anksto įsivertinti, kaip papildoma mėnesinė įmoka pakeis visą šeimos biudžetą ir ar pakankamai pinigų liks kitoms išlaidoms.
Anot jos, tam tikrus saugiklius užtikrina ir Lietuvos banko atsakingojo skolinimosi reikalavimai.
„Lietuvos bankas po 2009 metų Didžiosios recesijos patirtų sunkumų ir rimtų žaizdų mūsų visų asmeniniuose finansuose bei apskritai makroekonominėje sveikatoje įdiegė atsakingo skolinimosi reikalavimus. Jie irgi ištestuoja kiekvieną namų ūkį prieš imant didelę, reikšmingą, tarkime, būsto paskolą.
Ar jam pakaks lėšų, ar dar liks pakankamai finansinės erdvės įvykdžius kasmėnesinius finansinius įsipareigojimus? Kaip keisis finansiniai srautai namų ūkyje, jeigu netikėtai dėl centrinio banko pinigų politikos sprendimų pakiltų palūkanų normos?
Tai išties svarbūs momentai. Stebint pastarųjų metų Lietuvos paskolų portfelio kokybę, jo sveikatą ir blogų paskolų dalį jame, šie principai duoda rezultatą.
Nepaisant 2024 metais padidėjusių palūkanų normų, paskolų kokybė išliko tikrai aukšta. Tai reiškia, kad Lietuvos namų ūkiai yra išties ir finansiškai drausmingi, ir puikiai gebantys vykdyti savo įsipareigojimus“, – kalbėjo ekonomistė.
Ar visada verta kuo greičiau grąžinti paskolą?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paliestas ir kitas visuomenei aktualus klausimas: ar verta bankui įmokas sumokėti greičiau nei numatyta sutartyje?
Pavyzdžiui, jei bankui esate įsipareigoję mokėti įmokas už pasiskolintus pinigus būsto įsigijimui 30 metų, ar vėliau, sukaupus didesnę finansinę pagalvę, verta atsikratyti ir finansinių įsipareigojimų bankui.
Štai gyventojams nusprendus pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopos ir atsiimti sukauptus pinigus, dalis jų nusprendė įnešti didesnę dalį įmokų ir taip sumažinti paskolos dalį.
Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Andrius Jaržemskis sako, kad kad ne visais atvejais toks sprendimas yra finansiškai racionaliausias. Pasak jo, tokiu atveju būtina įvertinti visas aplinkybes.
„Ar geriau turėti paskolą ir ją reguliariai mokėti, ar geriau čia ir dabar, atsiėmus pinigus, ją išmokėti, ekonomikos teorija sako, kad pinigai laikui bėgant nuvertėja ir, kaip sakoma, palūkanos suvalgo paskolą.
Kitaip tariant, paskola sąlyginai mažėja, nes tie pinigai, kurie bus sumokėti vėliau, yra pigesni negu pinigai šiandien“, – vertino ekonomistas.
Vis tik, jo teigimu, pats principas vengti finansinių įsipareigojimų, jeigu yra galimybė grąžinti skolą, yra „toks nacionalinis Lietuvos žmogaus bruožas“.
„Tai yra visiška priešingybė amerikiečiams, kurie gyvena kreditinių kortelių pasaulyje ir kuriems ekonominė krizė ar darbo netekimas iš tikrųjų reiškia katastrofą, išėjimą į gatvę jau kitą dieną.
Lietuvaičiai šiuo požiūriu yra daug konservatyvesni. Matyt, istoriškai taip susiformavo. Todėl esu pakankamai ramus dėl mūsų žmonių, kad jie susitvarkys su krizėmis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
-- Kada jie išsivėdins galvas?''
