Tuo pačiu ministras ragina nekelti panikos iš anksto ir „nekrūpčioti“.
„Tai būtų labai nemalonu ir iš tikrųjų net trumpuoju laikotarpiu tam tikras sukrėtimas, jeigu nebevykdytų skrydžių „Air Baltic“, tačiau riziką šiuo metu mes valdome“, – ketvirtadienį Klaipėdoje BNS sakė J. Taminskas.
„Kitą savaitę susitinku su oro uostų (Lietuvos oro uostų – BNS) vadovybe ir yra ruošiamas planas, kaip trumpuoju laikotarpiu reaguoti, jeigu „Air Baltic“ sumažintų skrydžių apimtis arba apskritai juos nutrauktų“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, „negalima laidoti „Air Baltic“, kol dar gyva“, nes šiuo metu ji skraidina ir užtikrina visas operacijas: „Situaciją stebime toliau, kaip viskas klostysis.“
Anot J. Taminsko, jei oro bendrovė ir pasitrauktų iš šalies, jos vieta neliktų tuščia, o ją nebūtinai užpildytų pigių skrydžių bendrovė.
„Tikrai daug kitų skrydžių operatorių – yra ir LOT, Lenkijos avialinijos, ir „Finnair“, tai nebūtinai tik pigiųjų skrydžių operatoriai, kaip bandoma viešoje erdvėje nupiešti dabar, kad jei „Air Baltic“ vieta atsilaisvina, tai ateis pigieji skrydžiai ir kažkas čia labai blogo atsitiks. Nieko čia neatsitiks“, – sakė ministras.
„Iš anksto nereikia kelti panikos, nereikia krūpčioti, nereikia panikuoti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Latvijos finansų ministras Maris Kučinskis liepos pradžioje pareiškė, kad „Air Baltic“ dėl finansinių sunkumų greičiausiai turės sumažinti veiklos apimtis.
Tuo metu šalies ministras pirmininkas Andris Kulbergas anksčiau teigė, jog bendrovė negali veikti be papildomos finansinės paramos. Anot jo, dėl investicijų į „Air Baltic“ jau deramasi su trimis investuotojais ir būtina pritraukti tokį, kuris užtikrintų, kad bendrovė kasmet neprašys mokesčių mokėtojų pinigų.
„AirBaltic“ jau ilgą laiką ieško galimybių stabilizuoti finansinę padėtį, peržiūri verslo planą ir siekia pritraukti investuotojų bei naują finansavimą.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ bendrovei ir jos obligacijoms suteikė stebėjimo statusą su neigiama perspektyva.
BNS gegužės viduryje rašė, kad „Air Baltic“ naikina planuotus vasaros sezono skrydžius tarp Vilniaus ir Krokuvos. Ji dirba visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Grupės apyvarta pernai augo 4,2 proc. iki 779,3 mln. eurų, nuostoliai siekė 44,34 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024-aisiais. Pernai aviakompanija iš viso pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau.
Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc. bendrovės akcijų, Vokietijos „Lufthansai“ – 10 proc., finansinio investuotojo Laro Tuseno įmonei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o 0,01 proc. – kitiems akcininkams.
