Tokio dydžio bauda – didžiausia galima sankcija tokiais atvejais, teigiama UOKiK pranešime.
Anot jo, baudos skyrimas susijęs su konsorciumo suformavimu, negavus UOKiK pritarimo, Rusijos antrajam eksporto dujotiekiui per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti. Tyrimas dėl to buvo pradėtas 2018 metų balandį.
Lenkijos tarnyba tvirtina, jog „Gazprom“ kelis kartus atsisakė pateikti svarbius šiam tyrimui dokumentus, o prieš du mėnesius perspėjo „Gazprom“, jog už tai gresia iki 50 mln. eurų dydžio bauda, neatsižvelgiant į tyrimo išvadas ir pasekmes.
„Gazprom“ elgesys neabejotinai apsunkino mūsų tyrimą. Tačiau Rusijos kompanijai nepavyko jo užblokuoti. Turime pakankamai įrodymų ir baigiame juos analizuoti. Tai reiškia, kad artėjame prie pabaigos tyrimo dėl konsorciumo „Nord Stream 2“ suformavimo be UOKiK pritarimo“, – Lenkijos tarnybos pranešime cituojamas jos vadovas Tomaszas Chrostny'as.
UOKiK pretenzijų dėl to sulaukė visos šešios projekto dalyvės – „Gazprom“, Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“. Lenkijos tarnyba įtaria, jog šios šešios bendrovės ignoravo jos 2016-ųjų liepos mėnesio sprendimą dėl kapitalo koncentracijos „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui.
Pernai rudenį Lenkijos konkurencijos prievaizdė skyrė 172 mln. zlotų (40,3 mln. eurų) baudą bendrovei „Engie Energy“ – taip pat už atsisakymą bendradarbiauti.
2016 metų liepą UOKiK, pareiškusi, jog šio Rusijos dujų eksporto koridoriaus esminis pralaidumo padidinimas gali pakenkti konkurencijai dujų rinkoje, blokavo „Nord Stream 2“ bendros įmonės sukūrimą.
Po tokio sprendimo projekto vystymo bendrovės vieninteliu akcininku liko „Gazprom“, o jo partnerės iš Europos įformino savo dalyvavimą neįgydamos projekto akcijų, o tik garantuodamos jo finansavimą ir taip užsitikrindamos finansinę naudą iš jo ateityje.
