Visi kaupiantys pensijai papildomai iki šiol savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje galėjo matyti išsamią informaciją apie sukauptas lėšas. Pavyzdžiui, kiek pasitraukimo atveju jų bus išmokėta į sąskaitą, kiek pervesta į „Sodrą“, kur pavirs apskaitos vienetais arba kokia yra investicinė grąžą.
Visgi dalis nusprendusių iš sistemos pasitraukti šios informacijos matyti nebegali.
Tačiau „Sodra“ ramina, kad tai yra proceso dalis ir nerimauti šiems gyventojams nereikėtų.
„Sodros“ komunikacijos specialistė Malgožata Kožic paaiškino, kad taip yra todėl, nes pensijų kaupimo bendrovei išregistravus dalyvį iš pensijų kaupimo, jis nebedalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, todėl informacija apie žmogaus sukauptas lėšas antroje pakopoje nebeteikiama.
„Pateikusi duomenis apie asmens išregistravimą, pensijų kaupimo bendrovė nustato ir užfiksuoja sukaupto turto vertę pagal tą dieną galiojančią vertę, kai išregistravimas atliekamas. Svarbu žinoti, kad pensijų fonduose lėšos nėra laikomos grynaisiais pinigais – jos investuotos į finansinius instrumentus, todėl, pirmiausia, reikia parduoti turimus vienetus rinkoje ir tik tada gautas lėšas galima pervesti žmonėms ir „Sodrai“.
Po vertybinių popierių pardavimo lėšos bendroves paprastai pasiekia per kelias dienas, o tuomet pradedami išmokėjimai gyventojams“, – paaiškino ji.
Anot M. Kožič, jei pensijų kaupimo dalyvis nutraukė kaupimą pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.), jam priklausančias lėšas pensijų kaupimo bendrovė perves iki balandžio 15 d.
Kiek tiksliai pinigų bus pervesta gyventojams, priklausys nuo to, kokia bus fonduose jiems priklausančių apskaitos vienetų vertė. Skaičiuojama, kad prašymus nutraukti kaupimą pateikė per 300 tūkst. gyventojų.
Praleidus kovo 31 d. terminą ir pateikus prašymą balandžio mėnesį, pinigai bus išmokami anksčiausiai liepą.
„Sodra“ primena, kad jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.
Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Kaip apskaičiuojami apskaitos vienetai?
„Sodra“ paaiškino, kaip gyventojų sumokėtos pensijų socialinio draudimo įmokos paverčiamos pensijų apskaitos vienetais.
Pasak jos, būtent per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų skaičius lemia būsimos senatvės pensijos dydį – kuo jų daugiau, tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
Vienas apskaitos vienetas sukaupiamas tuomet, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, prilygstančių 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių tais metais.
2026 m. VDU, naudojamas socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis tokio dydžio atlyginimą per mėnesį, per metus gauna 27 745,80 euro pajamų.
Taikant 8,72 proc. pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą, nuo šios sumos per metus sumokama apie 2 419,43 euro. Būtent tokia suma yra reikalinga vienam pensijų apskaitos vienetui sukaupti.
Taip pat pažymima, kad nutraukus kaupimą antroje pensijų pakopoje, sukauptos valstybės ir „Sodros“ įmokos būtų grąžinamos į „Sodrą“ ir konvertuojamos į apskaitos vienetus.
Šis perskaičiavimas atliekamas pagal tą pačią tvarką kaip ir kasmet mokamų įmokų atveju. Pavyzdžiui, jei į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro – tokiu atveju asmuo įgytų apie 2,06 apskaitos vieneto, kurie ateityje padidintų jo pensiją.
Kaip apskaitos vienetai padidina pensiją?
„Sodra“ paaiškina, kad jei pensiją jau gaunantis žmogus nusprendžia atsiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos metus, kai jie buvo įgyti.
Pavyzdžiui, jei įmokos į „Sodrą“ sugrįžta 2026 m., pensija bus perskaičiuota nuo 2027 m., o jei 2027 m. – pokytis įsigalios nuo 2028 m.
Jeigu žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukia kaupimą, svarbi tampa prašymo pateikimo data. Jei jis pateikiamas iki mėnesio, nuo kurio pradedama mokėti pensija, pradžios, papildomi vienetai įskaičiuojami iš karto. Jei vėliau – pensija bus perskaičiuota tik nuo kitų metų pradžios.
„Sodra“ taip pat primena, kad vieno apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl ilgainiui jo įtaka pensijos dydžiui didėja.
Savo sukauptus apskaitos vienetus gyventojai gali pasitikrinti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros – informacija joje atnaujinama kas pusmetį.
Perspėja saugotis sukčių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina gyventojus išlikti budrius – artimiausiu metu daliai jų priėmus sprendimus pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos ir gavus sukauptas lėšas, daugiau žmonių disponuos didesnėmis pinigų sumomis. Tokiose situacijose gyventojai gali tapti patrauklesniu taikiniu finansiniams sukčiams.
Sukčiai pasinaudoja tuo, kad žmonės tuo metu priima svarbius finansinius sprendimus, ir siekia juos paveikti skubotai ar emociškai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, budrumas, kritinis mąstymas ir neskubėjimas priimti finansinių sprendimų yra veiksmingiausia apsauga nuo sukčių.
„Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinutės apie tai kaip apgaulės būdu sukčiai iš gyventojų pasisavina dideles sumas santaupų. Netrukus dalies žmonių sąskaitas pasieks antros pensijų kaupimo pakopos pinigai, tad ir sukčiai greičiausiai nesnaus ir ieškos progų išvilioti juos, dažniausiai žadėdami stebuklingą praturtėjimą investuojant arba gąsdindami neva grėsme netekti šių lėšų.
Todėl žmonėms labai svarbu neskubėti, kritiškai vertinti gautą informaciją ar pasiūlymus iš nepažįstamų asmenų ir, kilus abejonių, pasitarti su artimaisiais ar specialistais, galiausiai – kreiptis į policiją. Jokie finansiniai sprendimai negali būti priimami spaudžiant ar skubinant“, – sako ministrė.
Ji pabrėžia, kad valstybės institucijos, tokios kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ ar kitos, neskambina gyventojams ir nesiunčia el. laiškų ar sms žinučių dėl antros pensijų kaupimo pakopos lėšų, todėl bet kokie tokio pobūdžio skambučiai ar pranešimai turėtų būti vertinami kaip galimas sukčiavimo bandymas.
Ministerija pažymi, kad dažniausiai pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta bankų ar valstybės institucijų darbuotojais ir teigia, kad gyventojo pinigai yra nesaugūs.
Tokiais atvejais žmonės raginami skubiai pervesti lėšas į „saugią“ sąskaitą, kuri iš tiesų priklauso sukčiams.
Taip pat vis dar dažnos apgaulingos investavimo schemos, kai siūloma greitai ir be rizikos uždirbti, pasinaudojant turimomis santaupomis. Sukčiai gali siųsti nuorodas į suklastotas interneto svetaines, kurios vizualiai primena patikimas finansų įstaigas, arba susisiekti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles.
Anot ministerijos, gyventojai turėtų įsidėmėti, kad nei bankai, nei valstybės institucijos neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių ar patvirtinimo kodų, taip pat niekada nesiūlo pervesti pinigų dėl „saugumo“. Įtarimų turėtų kelti ir situacijos, kai reikalaujama veikti nedelsiant arba žadamas garantuotas pelnas.
Tuo metu susidūrus su įtartina situacija, svarbu nedelsiant nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir nespausti atsiųstų nuorodų.
Jei kyla abejonių, rekomenduojama savarankiškai susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais. Nukentėjus ar įtarus sukčiavimą, būtina kuo greičiau informuoti policiją per portalą epolicija.lt arba telefonu 112, o jei buvo atskleisti prisijungimo duomenys – nedelsiant juos pakeisti.
