Su sektoriui atstovaujančios asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininke Asta Grigaityte susitikęs LB valdybos narys pabrėžė, kad priežiūros institucijos ir verslo atstovų dialogas padės fintech rinką stiprinti toliau, vystyti diskusijas apie sektoriaus priežiūros mechanizmus.
„Lietuva yra Europos finansų technologijų centras. Anksčiau pirmavome pagal suteiktų licencijų skaičių, kuris yra didesni nei Vokietijoje, Olandijoje ar Švedijoje, kalbant apie elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų licencijas, bet šiuo metu ir pagal kokybinius kriterijus veržiamės į priekį“, – žurnalistams po susitikimo antradienį kalbėjo S. Krėpšta.
Jo teigimu, Lietuvos mokėjimų ir investicinis sektorius aptarnauja 35 mln. Europos klientų, t. y. daugiau nei dešimtadalį visų suaugusių ES piliečių.
Kalbėdama apie pokalbio su LB atstovu rezultatus, „Fintech Hub LT“ vadovė teigė, kad finansinių technologijų įmonės sieks labiau įsitraukti į sektoriaus priežiūrai skirtų įstatymų derinimą.
„Kad galėtume iš verslo, iš praktinės patirties daugiau duoti pastabų ir ieškoti bendro geriausio šaliai sprendimo“, – akcentavo ji.
Savo ruožtu S. Krėpšta pabrėžė, jog institucijos, kaip arbitro, vaidmuo yra visų pirma sudaryti geras rinkos sąlygas toms fintech bendrovėms, kurios laikosi teisės reikalavimų.
„Mūsų vaidmuo yra užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi ir vartotojų interesai būtų apginti, įmonės veiktų stabiliai, o, jeigu kažkas nesilaiko taisyklių, aišku, tai identifikuoti ir eliminuoti tokias galimybes“, – tikino S. Krėpšta.
Didėja konkurencija tradiciniams bankams
Pasak A. Grigaitytės, vis didesnę finansinių technologijų dalį užimančios mokėjimų technologijų platformos sudaro konkurenciją tradiciniams komerciniams bankams.
„Vis daugiau privačių žmonių ir verslų renkasi fintech įmones, kaip konkurenciją, kaip atsvarą komerciniams bankams, o konkurencija daugiausia atneša naudos klientams – paslaugų geresnis prieinamumas, žemesnė kaina“, – tikino A. Grigaitytė.
„Fintech Hub“ vadovės teigimu, sektoriaus įmonės kaip prioritetą mato pinigų plovimo, terorizmo finansavimo prevenciją, į šią sritį investuoja. Be to, pasak A. Grigošaitytės, augant sektoriui, didėja ir jame dirbančių žmonių skaičius – šiuo metu jų sektoriuje skaičiuojama apie 3,5 tūkst., o dar 500 planuojama įdarbinti iki šių metų pabaigos.
Anot A. Grigaitytės, fintech įmonės plečiasi ne tik Vilniuje, tačiau ir Kaune bei Klaipėdoje.
Naujausiais LB duomenimis, elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį pusmetį išaugo 22 proc. – iki 275,1 mln. eurų, dar sparčiau didėjo mokėjimo operacijų suma – 37 proc. iki 132 mlrd. eurų.
Pasak institucijos, ir toliau didžiąją sektoriaus pajamų dalį generavo mažiau nei dešimtadalis iš daugiau kaip 120 licencijas turinčių įstaigų.
Didžiąją dalį sektoriaus veiklos pajamų ir apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų – 8 proc. sektoriaus įmonių. Jos pirmąjį pusmetį gavo beveik 178 mln. eurų arba 65 proc. visų sektoriaus veiklos pajamų ir generavo 90 mlrd. eurų apyvartos.
