Suteiks finansinį pagrindą

Lietuvos žuvininkystės ir akvakultūros sektorius gali pasigirti senomis tradicijomis, išskirtine kompetencija ir aukščiausiais saugos standartais. Vis gi daugelis vietos gamintojų susiduria su mažomis pelno maržomis ir susiskaldžiusiomis tiekimo grandinėmis. Kol konkurentai visoje Europoje aktyviai taiko skaitmenizavimą ir kooperacinę rinkodarą, mūsų šalies įmonės vis dar nedrįsta pasinaudoti ES parama. Žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, kuruojanti žuvininkystės sektorių, pastebi, kad pagrindinė kliūtis dažnai būna ne poreikio stoka, o informacijos trūkumas.

Netrukus startuosianti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programos  priemonė „Rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti)“ yra tarsi specialiai sukurta šiai spragai užpildyti. „Ši priemonė gali suteikti finansinį pagrindą, kurio reikia tvirtoms trumposioms tiekimo grandinėms kurti bei lietuviškai produkcijai iškeliauti į tarptautines rinkas, taip pat skatinant žvejybos ir akvakultūros produktų prekybą, kokybę ir pridėtinę vertę, produktų perdirbimą“, – sako viceministrė.

Kas yra tas atsekamumas?

Atsekamumas žuvininkystės sektoriuje – tai galimybė bet kuriuo metu tiksliai atsekti žuvies ar kitų vandens gėrybių judėjimo kelią nuo sugavimo, gamybos iki galutinio produkto pateikimo vartotojui. Skaitmeninimas visoje vertės grandinėje reiškia, kad popieriniai užrašai ir rankinis registravimas yra pakeičiami šiuolaikinėmis skaitmeninėmis technologijomis. Jos automatizuoja ir sujungia informaciją visuose pagrindiniuose etapuose: žvejyboje, gamyboje, perdirbime ir realizacijoje.

Jei paaiškėja, kad tam tikra produkcijos partija yra nesaugi, skaitmeninė sistema leidžia ją akimirksniu surasti ir išimti iš apyvartos, o ne stabdyti visą prekybą. Atsekamumo dėka užkertamas kelias nelegaliai žvejybai ir padirbtiems produktams (pavyzdžiui, kai pigesnė žuvis parduodama brangesnės vardu). Išlošia ir pirkėjai, kurie gauna garantiją, kad perka šviežią, tvariai išgautą ir kokybišką produktą.

Parama – galimybės ir bendriems projektams 

Lankstumas yra 2021–2027 metų žuvininkystės sektoriaus finansavimo laikotarpio kertinis akmuo. „Rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti)“ atveria duris labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), klasteriams, gamintojų organizacijoms, asociacijoms, kooperatyvams bei pramonės, prekybos ir amatų  rūmams. 

Parama skiriama šioms veikloms:

• Žuvininkystės produktų gamintojų bendradarbiavimui ir atsekamumui: žuvininkystės produktų gamintojai skatinami bendradarbiauti, įsitraukiant į vietines trumpąsias ir tarptautines pridėtinės vertės kūrimo grandines, pasitelkiant skaitmeninimą žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumui visoje vertės grandinėje gerinti. Bendro projekto dalyviai skatinami kartu tvarkyti transportavimo, platinimo, rinkodaros, reklamos, kokybės valdymo veiklą, kad tiekiami produktai pasiektų pirkėją greičiau ir šviežesni. 
• Žuvininkystės įmonių asociacijų partnerystei: skatinamas bendradarbiavimas siekiant padidinti produktų pridėtinę vertę, pagerinti atsekamumą ir užtikrinti produktų kokybę bei sėkmingą jų pardavimą rinkoje.
• Viešinimui: žuvininkystės produktų pristatymui tarptautinėse parodose, mugėse ir kituose renginiuose.

Nors daugelį projektų galima vykdyti savarankiškai, projektų įgyvendinimo planai gali būti teikiami ir kartu su partneriais.

Už paramos lėšas galima įsigyti verslui reikalingas transporto priemones, įrangą, įrengti prekybos, sandėliavimo vietas, atlikti reikalingą paprastąjį remontą, pritaikyti infrastruktūrą, įsigyti reikalingas veiklai saulės baterijas, kolektorius, šildymo sistemas, prekybinius kioskus, kitą įrangą. Paramos lėšomis galima padengti ir kitas su veikla susijusias išlaidas, kurios yra nurodytos priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše. 

Artėja kvietimas teikti paraiškas

Projektams įgyvendinti per visą 2021–2027 metų laikotarpį skiriama iki 610 tūkst. eurų, o didžiausia paramos suma vienam projektui siekia 100 tūkst. Eur. Priklausomai nuo pareiškėjo ir projekto pobūdžio, paramos intensyvumas svyruoja nuo 50 iki 60 procentų, o diegiant inovacijas, teikiant projektų įgyvendinimo planus gamintojų organizacijoms bei vykdant veiksmus, kuriais palengvinamas iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio pardavimas, jis gali būti padidintas iki 75 procentų.

Artėjantis kvietimas teikti paraiškas (nuo rugsėjo 28 d. iki lapkričio 16 d.) suteikia puikią progą šalies žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui sustiprinti savo pozicijas. Reikalingos ir tikslingos investicijos, vykdomos pasitelkiant galimybę naudotis paramos lėšomis, gali padėti sukurti ilgalaikę konkurencinę vertę. 

Daugiau informacijos apie priemonę „Rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti)“ galima rasti adresu https://paramazuvininkystei.lt/.

Tarptautinė patirtis: kaip kitos šalys naudojasi panašia parama

Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Prancūzija, Danija, Italija ar Ispanija, rinkų priemonės ir EJRŽAF lėšos yra aktyviai naudojamos strateginiams pokyčiams žvejybos ir akvakultūros sektoriuose. Tų šalių praktika rodo kelis pagrindinius sėkmingo paramos panaudojimo modelius.

Vertindamos vartotojų pasitikėjimą, Danijos ir Švedijos žvejų gamintojų organizacijos panaudojo ES paramą tam, kad įdiegtų pažangias technologijas. Pirkėjai, prekybos centruose nuskenavę QR kodą ant žuvies pakuotės, akimirksniu mato tikslią sugavimo vietą, laivą, žvejybos įrankio tipą ir šviežumo garantiją. Skaitmeninis atsekamumas iš esmės padidina produktų vertę ir kainodarą rinkoje.

Prancūzijoje ir Italijoje didelis dėmesys skiriamas trumposioms tiekimo grandinėms ir vietinei prekybai. Viduržemio jūros ir Atlanto pakrantėse veikiantys žvejų kooperatyvai pasitelkė paramą specializuotam mobiliajam transportui ir šaldymo įrangai įsigyti. Vietoj to, kad parduotų žuvį supirkėjams minimaliomis kainomis, jie sukuria tiesioginius prekybos kanalus ir mobiliuosius turgelius didmiesčiuose, taip patvirtindami trumpųjų grandinių efektyvumą ir išsaugodami didesnę pelno dalį.

Airiams svarbu eksporto plėtra ir nišiniai prekės ženklai. Airijos akvakultūros augintojai paramos lėšomis sėkmingai finansavo tarptautinę rinkodarą ir dalyvavimą didžiausiose pasaulio jūros gėrybių parodose, tokiose kaip „Seafood Expo Global“. Sukūrę bendrą regioninį prekės ženklą, jie išskyrė savo produkciją pagal ekologiškumo ir tvarumo kriterijus, o tai leido sėkmingai įsitvirtinti Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkose.