Bendrovės „Mano BŪSTAS“ Priežiūros grupės vadovo Vido Balbuckio teigimu, vasaros ir žiemos ekstremalios oro sąlygos pastatus veikia skirtingai.
„Jeigu žiemą didžiausią dėmesį skiriame tam, kad nesušaltų inžinerinės sistemos – šildymas, vandentiekis ar vamzdynai, tai vasarą daugiausia apkrovų tenka išorinėms pastato konstrukcijoms. Karštis pirmiausia veikia stogus, fasadus, sandarinimo siūles ir balkonų konstrukcijas, kurios visą dieną yra kaitinamos tiesioginių saulės spindulių“ – sako V. Balbuckis.
Didžiausia žala – plokštiems stogams
Didžiausią karščio smūgį patiria plokštieji daugiabučių stogai. Nors lauke gali būti apie 30 laipsnių, tamsi stogo danga saulėje neretai įkaista iki 70–80 laipsnių.
Dėl tokios temperatūros bituminės dangos greičiau dėvisi, praranda elastingumą, ilgainiui gali atsirasti smulkių įtrūkimų ar nesandarumų. Kartu plečiasi įvairios sandūros, todėl po stiprių liūčių būtent šiose vietose dažniausiai ir išryškėja pirmieji pratekėjimai.
Ne mažesnį poveikį karštis daro ir fasadams. Ypač tai aktualu tamsesnių spalvų pastatams, kurie sugeria daugiau saulės šilumos.
„Pats gelžbetonis ar mūras nuo 30-35 laipsnių tikrai nesugrius – šios konstrukcijos projektuojamos atlaikyti gerokai didesnius temperatūrų svyravimus. Tačiau ilgainiui sensta paviršinės medžiagos – tinkas, dažai, sandarikliai, tarpblokinės siūlės. Todėl karščiai labiau spartina natūralų nusidėvėjimą, o ne sukelia staigius gedimus“ – aiškina V. Balbuckis.
Karštis pavojingas jau pažeistoms vietoms
Specialistų teigimu, dideli karščiai gali paspartinti jau esančių pažeidimų plitimą. Jeigu stogo dangoje yra smulkių įtrūkimų, fasado siūlės praradusios elastingumą ar balkonų konstrukcijose atsiradę mikroįtrūkimai, karštis ir nuolatinis konstrukcijų plėtimasis bei traukimasis juos dar labiau didina.
Ypač daug įtakos turi ne vien pati aukšta temperatūra, bet ir jos svyravimai – kai dieną konstrukcijos stipriai įkaista, o naktį atvėsta.
Ar gyventojams verta sunerimti?
Specialistai pabrėžia, kad vien dėl užsitęsusių karščių gyventojams nerimauti nereikėtų. Tvarkingai prižiūrimi daugiabučiai yra pritaikyti atlaikyti tiek vasaros kaitrą, tiek žiemos speigus.
Vis dėlto pastebėjus atsiklijavusias stogo dangos detales, naujai atsiradusius fasado įtrūkimus, byrančią balkonų apdailą ar vandens pratekėjimus po vasaros liūčių, apie tai reikėtų kuo greičiau informuoti administratorių.
„Didžiausia klaida – manyti, kad nedidelis įtrūkimas ar menkas pratekėjimas nieko nereiškia. Kuo anksčiau defektas pastebimas ir pašalinamas, tuo mažesnė tikimybė, kad po kelių mėnesių ar metų jis virs rimtu ir brangiu remontu. Prevencinė priežiūra visada yra efektyvesnė ir ekonomiškesnė nei avarijų likvidavimas.“ – pabrėžia V. Balbuckis.
Žiemą pavojai visai kitokie
Skirtingai nei vasarą, žiemą didžiausią riziką kelia ne pastato išorė, o inžinerinės sistemos.
Esant dideliems šalčiams, daugiausia dėmesio tenka šildymo sistemoms, vandentiekio ir nuotekų vamzdynams, taip pat rizikai užšalti nešildomose patalpose esančioms komunikacijoms.
Tuo tarpu vasarą tokios grėsmės praktiškai nelieka – didžiausias dėmesys nukrypsta į pastato išorę.
„Galima sakyti, kad žiemą saugome namo vidų, o vasarą – jo išorę. Kiekvienas metų laikas turi savo rizikas, todėl pastatų priežiūra vyksta visus metus. Reguliarios apžiūros leidžia pastebėti smulkius defektus anksčiau, nei jie tampa brangiai kainuojančiais gedimais“ – sako V. Balbuckis.
Straipsnį parengė: UAB „Mano BŪSTAS“.
