Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Tokiu atveju, visos su turtu susijusios išlaidos dalijamos savininkams proporcingai pagal jiems priklausančią turto dalį, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė.
Bendroji nuosavybė – tai turtas, kuris priklauso dviem ar net daugiau savininkų. Taip toks turtas ir įregistruojamas Registrų centre: nurodoma, kokia turto dalis kuriam savininkui priklauso. „Jeigu turtas priklauso dviem bendrasavininkams lygiomis dalimis, tai ir bus pažymėta ½ yra vieno savininko ir ½ – kito savininko“, – aiškina teisininkė. Savininkų gali būti ir daugiau ir registrų centre visos tos dalys yra pažymimos. „Pvz., trys savininkai gali turėti ½ ir po dvi ¼ nuosavybės“, – nurodo specialistė.
Tokia nuosavybės forma galima keliais atvejais: kai keli asmenys perka turtą kartu ar paveldi jį, gauna dovanų. Nuosavybe besidalinantys asmenys dažniausiai būna giminaičiai, ypač dažnai – paveldėjimo atveju, tačiau tai nėra būtina sąlyga. „Toks nuosavybės įregistravimas aiškiai apibrėžia visų savininkų teises, o, kilus ginčui, išspręsti tokią problemą lengviau, nes savininkai turi aiškiai įregistruotas nuosavybės teises į konkrečias dalis“, – sako VU Teisės klinikos direktorė.
Dažniausiai, pasak pašnekovės, problema kyla tada, kai turtą naudoja tik vienas bendrasavininkas. „Jeigu kalbame apie dviejų kambarių butą su virtuve, vonia ir koridoriumi, tai faktiškai tokiame bute būtų sunku gyventi dviem nepažįstamiems asmenims. Tokiu atveju iškyla klausimas, ką daryti kitam bendrasavininkui, kuris nesinaudoja turtu? Kaip gauti pajamų iš savo dalies ir ar prisidėti prie bendrų išlaidų?“ – kalba V. Petrylaitė.
Jos teigimu, tokiu atveju teisė numato labai paprastą, lakonišką taisyklę: išlaidos, pvz., už būsto išlaikymą, turi būti dengiamos proporcingai turimai daliai, nepaisant to, kad kažkuris turtu nesinaudoja. „Jeigu savininkas nerealizuoja galimybės naudotis savo turtu, tai jo neatleidžia nuo, pvz., komunalinių buto išlaidų“, – tvirtina teisininkė. Taip pat – ir remonto darbų: elektros, lifto, stogo remonto ir pan. Šios išlaidos lygiomis dalimis priklauso abiems bendrasavininkams, net jei kažkuris turtu ir nesinaudoja.
Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui. „Šis pasiūlymas būtinai turi būti pateiktas per notarą, kad turėtume įrodymą, jog pasiūlymas buvo pateiktas“, – tvirtina V. Petrylaitė. Pasiūlyme turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią siūloma nupirkti dalį. Jeigu bendrasavininkas nesutinka pirkti, jam turto dalies nereikia, įgyjama teisė parduoti bet kam, tačiau už tą pačią jam siūlytą kainą. „Vadovaujantis logika, galime gauti daugiau už siūlytą kainą, bet jokiu būdu ne mažiau, negu siūlėme bendrasavininkui“, – aiškina VU Teisės klinikos direktorė.
Turto atidalijimas, pasak jos, yra geriausias būdas tada, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl turto valdymo ir jo parduoti nepavyksta. Bet kuris iš bendrasavininkų, jeigu nesusitariama gražiuoju, gali kreiptis į teismą ir reikalauti atidalinti turtą. Pirmenybė, anot pašnekovės, visada atiduodama faktiniam atidalijimui. „Teismas pirmiausia įvertins galimybę faktiškai atidalinti. Pvz., jei yra dviejų aukštų namas, pirmas aukštas – vienam savininkui, antras – antram. Tačiau, jeigu kalbama apie dviejų kambarių butą su bendrom patalpom, faktiškai jo atidalinti negalime“, – sako teisės specialistė.
Tokiu atveju vienam bendrasavininkui atitenka visas turtas, bet jis turi sumokėti kompensaciją kitam. Kompensacija nustatoma pagal rinkos kainą arba pasitelkiant turto vertintojus. Tada jau lieka tik vienas savininkas, o kitas gauna kompensaciją.
„Tačiau vienu ar kitu būdu teismas turtą vis tiek atidalins, nes tai yra absoliuti teisė. Jeigu neturėtume šios garantijos, niekada negalėtume išspręsti šio konflikto tarp dviejų nesusitariančių bendrasavininkų“, – tikina V. Petrylaitė.
