Tiek nedarbo lygis, tiek infliacijos tempas palaipsniui artės prie JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) siekiamų lygių. Todėl antroje šių metų pusėje vis daugiau girdėsime diskusijų apie tai, kada FED turėtų pradėti kelti bazinę palūkanų normą. Panašu, kad to laukti reikės ne ilgiau kaip vienerius metus – tikimės, jog pirmą kartą palūkanos bus padidintos 2015 metų viduryje.
Sulėtėjimas laikinas
Pirmąjį 2014 m. ketvirtį JAV ekonomikos atsigavimą stabdė prasti orai, susikaupęs bendrovių atsargų perteklius ir praėjusiais metais išaugusios būsto paskolų palūkanos, kurios pristabdė nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą. Taigi, pirmojo pusmečio ekonomikos augimas buvo mažesnis nei laukta (1,0–1,5 proc. vietoje 2,0 proc.).
Vis dėlto tuo pačiu metu darbo rinka pasirodė esanti netikėtai atspari – kas mėnesį buvo sukuriama maždaug po 200 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis nuolat mažėjo. Gebėjimas kurti darbo vietas net ir tuomet, kai ekonomika išgyvena sezoniškumo nulemtus mažesnio aktyvumo laikotarpius bei realus darbo užmokesčio augimas, sąlygotas žemos infliacijos, suteikia pasitikėjimo vartotojams. Tai labai svarbu nuosekliam vartojimo augimui, kuris ir yra svarbiausias ekonomikos augimo komponentas. Praėjusią savaitę paskelbus geresnius nei prognozuota darbo rinkos rodiklius (birželio mėnesį sukurta 288 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis nukrito nuo 6,3 proc. iki 6,1 proc.), šie duomenys sutikti taip pat itin palankiai dėl šių išvardintų priežasčių.
Kalbant apie artimiausius pusantrų metų, „Danske Bank“ mano, kad JAV ekonomikos laukia etapas, kai pagyvėjimas vyks savaime ir spartesnio augimo nebereikės papildomai skatinti. Ekonomika pagaliau įsibėgės ir jai pavyks įveikti visas kliūtis, kurios trukdė iki šiol. Tai buvo ir neapibrėžtumas dėl krizės euro zonos šalyse bei politiniai nesusikalbėjimai pačioje šalyje, griežta finansinė konsolidacija, būsto paskolų rinkos reikšmingas susitraukimas, sprogus nekilnojamojo turto burbului, žaliavų kainų staigių svyravimų periodai, obligacijų kainų svyravimai, kuriuos lėmė pernai pradėtas ir tebesitęsiantis FED obligacijų supirkimo masto mažinimas. Šie veiksniai neleido ekonomikos pagyvėjimui įsibėgėti pastaruosius ketverius metus – vidutiniai ekonomikos augimo tempai siekė 2,5 proc.
Augimą skatins aibė veiksnių
Taigi, reiktų aptarti veiksnius, kurie tarsi kaupėsi ir galiausiai turėtų stumtelėti JAV ekonomiką spartesnio augimo linkme. Pastaruosius keletą metų besilaikančios itin žemos palūkanų normos ir gerėjanti ekonominė situacija sudarė puikias sąlygas augti tiek finansinio, tiek ir nekilnojamojo turto kainoms. Net ir nieko reikšmingesnio nedarydamas, vidutinis amerikietis tapo daugiau nei 20 proc. turtingesnis negu prieš dvejus metus.
Po to, kai kelerius metus į naują įrangą ir technologijas JAV buvo investuojama itin vangiai, šiandien gerėjančios nuotaikos verslo sektoriuje greičiausiai didins šias investicijas. Augančios pajamos taip pat skatina bendroves reikšmingesnes sumas nukreipti į investicijas. Ir, žinoma, vėlgi tenka paminėti artimas nuliui palūkanų normas, kurios suteikia galimybes reikiamų lėšų pasiskolinti labai pigiai.
Namų statybos apimtys vis dar yra mažesnės nei reikia tam, kad būstų pasiūla neatsiliktų nuo naujų namų paklausos, susikaupusios per pastaruosius kelerius metus. Ir vėl – itin žemos palūkanos, skatinančios skolintis, augantis vartotojų pasitikėjimas turėtų lemti spartesnę būsto paskolų rinkos augimą bei skatinti nekilnojamojo turto projektų plėtrą.
Ekonomikai sulaukiant stiprių impulsų taip pat prognozuojama, kad naujų darbo vietų kūrimas JAV įsibėgės ir antrąjį pusmetį bei 2015 m. kas mėnesį bus sukuriama vidutiniškai 250 tūkst. darbo vietų – maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pirmąjį šių metų pusmetį. Kaip jau minėta, tai turėtų suteikti papildomo pasitikėjimo vartotojams ir lemti pajamų bei vartojimo augimą, o tai, savo ruožtu, skatins kurtis naujas darbo vietas.
Palūkanų norma – vėl darbotvarkėje
Panašu, kad itin žemos infliacijos periodas JAV baigiasi, ir infliacija turėtų palaipsniui didėti ir nuo dabartinio 1,4 proc. lygio per ateinančius metus pasiekti 2,0 proc. Kritusių žaliavų kainų efektas infliacijai blėsta, taip pat iki šiol nematėme nominaliojo darbo užmokesčio augimo, taigi šiems veiksniams pajudėjus augimo linkme atsiras stimulas didėti ir infliacijai.
Infliacijai kylant bei nedarbo lygiui palaipsniui mažėjant, FED priartės prie savo tikslų – 2 proc. infliacijos ir 5,4 proc. nedarbo lygio rodiklio.
Vystantis tokiam scenarijui, FED spalio mėnesį baigs obligacijų supirkinėjimo programą ir kaip tik tuomet bus pats metas pradėti laukti bazinės palūkanų normos didinimo. Manome, kad pirmasis didinimas turėtų įvykti 2015 m. viduryje, ir per metus bazinė palūkanų norma turėtų būti padidinama apie 1 proc. punktą. Galbūt rinkas ir užliūliavo vasara, gal centriniai bankai atostogauja, tačiau išties, remiantis dabartiniais duomenimis bei lūkesčiais, JAV ekonomikos perspektyvos atrodo pakankamai saulėtos.
Komentarą parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
