O kaip yra Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Dažnai girdime, kad žmonės nenori važiuoti į užsienį, nes esą ir Lietuvoje yra tų sezoninių darbų. Ar tai iš tikrųjų yra jau ekonomistų paaiškinimais grindžiamas teiginys?
E. Stonkutė: Reikėtų pastebėti, kad atlyginimų augimas motyvacijas vykti į užsienį dirbti vasaros laikotarpiu mažina gana greitai. Jeigu, pavyzdžiui, ankstesniais laikais buvo galima galvoti, kad vasaros laikotarpiu užsienyje galima užsidirbti keletą kartų daugiau negu Lietuvoje, tai tie laikai jau yra praėję. Aišku, jeigu tai yra sezoninis darbuotojas, jis gal svetur uždirba daugiau, bet santykinai mes galime lyginti perkamąją galią, kokią žmonės įgyja būtent dirbdami užsieny.
Daugelis mėgsta referuoti į tas šalis, kuriose minimali alga yra labai didelė, 2000 eurų ar didesnė. Tačiau didysis klausimas yra, kiek už tuos pinigus toje konkrečioje šalyje žmogus gali nusipirkti. Ir jeigu Lietuvoje minimali alga yra 1038 eurai, pagal perkamąja galią ji yra prilyginima 1264 eurais perkamosios galios standartams, tai niekur Europoje jau nebėra tų 2000 eurų perkamosios galios standartais.
Ką tai reiškia? Kad mes labai artėjame prie kitų valstybių. Istoriškai Didžioji Britanija arba Ispanija buvo tokios populiarios šalys sezoniniam darbui, tai šiandien dienai Ispanijoj ta perkamoji galia yra 1500. Lyginant su Lietuvos, kur beveik 1300, tai įvertinus kelionės kaštus, pragyvenimo kaštus, tas skirtumas vykti tiek toli, dirbti paprastą darbą ir tikriausiai nelabai daug užsidirbti ir parvežti, tos paskatos yra ženkliai sumažėjusios. <...> Lietuvoje būsto nuomos kainos ir gyvenimas yra pigesnis. Ir šiuo atveju mes esame jau ir gana patrauklūs išsilaikyti tuos žmones, kurie dirba Lietuvoje.
Kas yra įdomu, kad mūsų sezoniniai darbai pritraukė trečiųjų šalių darbuotojus. Jeigu anksčiau mes patys vykdavom dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis, tai šiandien dienai mes su savo atlyginimais <...> esame patrauklūs atvykti dirbti sezoninį darbą. Mes jau nesame ta pigių kaštų šalis ir tuo reikėtų tikriausiai pasidžiaugti iš vienos pusės.
Galbūt pastebėjote, kad lietuviai ne taip noriai važiuoja į užsienį ir lieka dirbti Lietuvoje sezoninių darbų?
P. Andriejavas: Taip, mes matome tendenciją, kada vasarą jaunimas labai veržiasi sezoniniam darbui ir ūkiai yra galimybė jaunimui užsidirbti. Dėl to mes džiaugiamės. Matom taip pat tendenciją, kad grįžta žmonės iš užsienio ne tik sezoniniam darbam, bet ir nuolatiniam darbui, kas yra džiugu. Taip pat tendencija, kad trečiųjų šalių gyventojai tikrai mielai atvyks.
Aišku, tai dalinai galbūt ir nedžiugina, nes minimalus mėnesio atlyginimas kyla, automatiškai sąnaudos didėja, bet pasidžiaugti galime, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo nori dirbti ūkiuose. Aišku, bendrai tendencijos mes negalime atliepti, nes ūkiai dažniausiai yra įsikūrę regionuose. Regionuose ir taip tų žmonių trūksta. Tai mums kiekvienos darbo rankos yra svarbios ir mes mielai priimame ir džiaugiamės, kad jie ateina dirbti.
O kai kalbame apie sezoninius darbuotojus, kokio amžiaus tai yra darbuotojai?
P. Andriejavas: Tai yra jaunimas ir netgi nepilnamečiai. Ūkiai Lietuvoje yra viena iš tų šakų, kur nepilnamečiai gali lengviau įsidarbinti. Tai nėra kažkokios gamyklos, kur yra sudėtingi procesai, kur yra daug įvairių įrengimų, kur yra pavojaus rizika. Tai ūkiuose, ypač lauko darbuose, nepilnamečiams yra lengviau įsidarbinti. Gal kartais juokiamės, kad labiau galbūt tėvai nori, kad vaikai ateitų dirbt, nes dažnai skambina patys tėvai, kad vaikus priimtume į darbą. Tai vienas segmentas yra jaunimas tarp 12 klasės ir studentų.
Ar jums teko girdėti, kad jaunimas svarstė pasirinkimą vykti į užsienį, bet paskaičiavo, kad tikrai neapsimokės ir žymiai geriau yra Lietuvoje?
P. Andriejavas: Yra tekę girdėti ir ne kartą. Teisingai paminėjo ekonomistė, kad dažniausiai važiuoja žmonės į ūkius. Tai yra Ispanija, Didžioji Britanija, tai yra žemės ūkio darbai. Tai ar verta važiuoti kažkur už 1000 kilometrų, kur reikia pačiam nuomotis būstą, kur reikia su kažkuo dalintis tą patį būstą. Žmonėms labai svarbu yra gyvenimo kokybė. Tai galbūt geriau gyventi pas tėvus ir dirbti vietoje. Tai dažnas dabar tikrai apie tai pagalvoja.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
