Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, pagal kurias bus atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą.
2 metus (nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio) bet kas laisvai iš kaupimo galės pasitraukti, o likusieji pinigus galės atsiimti tik su tam tikromis išimtimis ir primokėdami.
Jei žmogus dabar yra sukaupęs 10 tūkst. eurų, iš kurių 4 tūkst. eurų yra įmokos iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto, pasitraukdamas iš kaupimo jau kitąmet jis galės atgauti 6 tūkst. eurų.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šį sprendimą vertina patys gyventojai – ar tikrai daugelis ketina iš kaupimo pasitraukti ir kodėl?
Iš pensijų kaupimo išeis „tą pačią sekundę“
Vilnietė Gabrielė (vardas pakeistas) neslėpė, kad kaupimą II pensijų pakopoje laiko visišku absurdu ir žmogaus teisių pažeidimu, kadangi su vyru buvo priverstinai įtraukti ir negalėjo išeiti.
„Žmogus privalo galėti pats pasirinkti, ar jis nori kažkam atiduoti savo pinigus, kuriuos „kažkada galbūt kažkokiomis dalimis“ galės atsiimti.
Jie taip suktai tave įtraukia. O pasakius, kad apie tai nieko nežinai, atkerta, jog čia tavo bėda. Taip, būnant 19–os kas rytą tik ir tikrini „Sodros“ paskyrą, ar tavęs neįtraukė į pensijų kaupimą“, – ironizavo Gabrielė.
Anot jos, bėgant metams matai, kaip nuo didėjančios algos vis daugiau priverstinai atimama pinigų „ateities pensijai“: „Išeisime su vyru iš to kaupimo tą pačią sekundę, kai tik galėsime.
Per šiuos metus tuos pinigus jau geriau būtume susitaupę patys ir patys nusprendę, ką su jais daryti ateityje. Tikiuosi, kad daugiau tokių kvailų įstatymų šalyje niekada nebus.“
Sumoka daugiau, nei atgaus senatvėje
Vilnietis Kipras (vardas pakeistas) pasakojo, kad būdamas jaunas patikėjo banko atstovės raginimais pradėti kaupimą ir tada dar nesusimąstė, kad iš kaupimo bus galima pasitraukti tik sulaukus pensinio amžiaus arba po mirties.
„Juk žmones reikia šviesti ir supažindinti, ką reiškia pensijų fondai, į kokias bendroves investuojami jų pinigai, kokia yra tų bendrovių perspektyva, o ne vaikyti su bizūnu ir versti padėti parašą dėl kaupimo.
Būtent dėl pastarųjų priežasčių ir žadu sustabdyti kaupimą. Žinoma, tai nereiškia, kad neinvestuosiu pinigų savarankiškai“, – patikino Kipras.
Tuo metu kaunietė Giedrė irgi nurodė, kad kartu su vyru iš kaupimo tikrai pasitrauks.
„Priežastys, kaip ir daugumos, yra dvi. Pirma – kad sukaupęs virš 10 tūkst. eurų negali iš karto pasiimti visos sumos. Antra – kai padalina tą sukauptą sumą į visus likusius gyvenimo metus, tai kasmėnesinės išmokos išeina mažesnės, nei dabar sumoki.
Dar yra pinigų nuvertėjimas – ką aš dabar galiu nusipirkti už 50 eurų ir ką galėsiu po 12 metų?“ – vardijo Giedrė.
Baiminasi, kad fondai pinigų negrąžins
Dėl pensijų reformos daug diskusijų kilo ir socialiniuose tinkluose. Ten taip pat didžioji dauguma gyventojų džiūgavo dėl galimybės iš kaupimo pasitraukti ir teigė, kad ja tikrai pasinaudos.
„Valio, mums leido patiems naudotis savo pinigais“, – ironizavo Tomas.
„Turbūt pats geriausias įstatymas per visą Lietuvos istoriją“, – džiūgavo Greta.
„Nedaug dirbančiųjų vis tolstančio pensinio amžiaus tiesiog nesulauks. Tik pirmyn – atsiimkime savus pinigus, o, kur panaudosime, ne jų reikalas“, – rašė Ieva.
Vis tik dalis spėliojo, ar nebus taip, kad iki tol, kol pinigus bus galima atsiimti, investicinė grąža greitai dings ir fondai nieko negrąžins teigdami, kad nuėjo į minusą ir sukaupti pinigai išgaravo.
„Labai nedžiūgaukit. Jau dabar pensijų fondai į minusą varo, kol ateis sausis, bus špyga taukuota“, – rašė Erika.
Jai pritarė ir Darius: „Dabar bankai per metus prašvilps pinigus ir pasakys, kad investicijos nepasiteisino – minusinė grąža... Utiū tiū pinigeliams.“
Ir buvo vos keletas žmonių, kurie šiems pakeitimams nepritarė ir baiminosi, kad sulaukę pensijos žmonės verks, kad visus atsiimtus pinigus išleido ir nėra, iš ko gyventi:
„Po kelerių metų išėję galėsis. Nes tie, kurie mažai uždirbo, jiems liūto dalį pridėjo iš biudžeto ir „Sodros“. Bet tų pinigų jie negaus. Gaus savo grašius. Ir kiek jau ten liks?“
Kiek į pensijų fondus buvo pervesta pinigų?
„Sodra“ atstovė Malgožata Kozič nurodė, kad II pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. gyventojų.
Ji priminė, kad „Sodros“ dalis į pensijų fondus buvo pervedama iki 2018 m. pabaigos. Taigi „Sodros“ įmokų buvo pervesta už 840 tūkst. žmonių.
M. Kozič vardijo, kad nuo 2004 m. į pensijų fondus pervesta:
- 2,155 mlrd. eurų „Sodros“ įmokų;
- 1,405 mlrd. eurų valstybės įmokų;
- 2,788 mlrd. eurų žmonių įmokų.
Taigi iš viso – 6,348 mlrd. eurų.
Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio spėjimu, daugiausiai iš kaupimo trauksis mažiau uždirbantys, nes „yra tokio mąstymo“. O nemokėdami investuoti pinigus išleis kasdienėms reikmėms.
Taigi senatvei jie nieko nesukaups, taip pat praras 1,5 proc. valstybės paskatą, kuri jiems ir būtų suteikusi didžiausią naudą:
„Aš bijočiau, kad pasitraukimų bus kur kas didesnis mastas ir daugiau žmonių vis dėlto liks be to papildomojo pensinio kaupimo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!