Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Antanas Kairys ir advokatas Mindaugas Civilka.
Šiuo atveju Australijoje jau buvo minima, kad atsirado tam tikrų spragų – jaunuoliai rado būdų apeiti įstatymą ir vis tiek susikurti socialinių tinklų paskyras.
Tai, kaip sakote, kol bendro sutarimo Europos mastu nebus, tol tokių teisinių spragų vis tiek gali egzistuoti, net jei ir Lietuvoje atsirastų toks įstatyminis pakeitimas?
M. Civilka: Visiškai teisingai. Čia jūs palietėte kitą temą. Aš kalbėjau apie teisines priemones, o jūs dabar kalbate apie technines priemones, kurios realiai užtikrina teisės normos įgyvendinimą.
Viena yra pasakyti, kad prieiga yra draudžiama, o visai kas kita – kontroliuoti, kaip tas amžius yra verifikuojamas ir kaip ta prieiga iš tikrųjų yra užtikrinama.
Tų būdų yra daug ir kol kas nėra vieno universalaus sprendimo – net ir Australija jo dar nėra pasirinkusi. Ten šiuo metu įvairios priemonės yra testuojamos. Pavyzdžiui, gali būti reikalaujama pateikti IT kortelę, tapatybės kortelę, atlikti bankinį pavedimą, prisijungti per banką arba naudoti vadinamąjį „Face age estimation“, kai amžius nustatomas dirbtinio intelekto pagalba.
Šios priemonės dar eksperimentuojamos ir ne visos platformos jas taiko vienodai. Pavyzdžiui, „Snapchat“ taiko tris priemones – prisijungimą per banką („Connect ID“), asmens dokumento nuotrauką („ID photo“) ir minėtą „Face age estimation“. Kitos platformos taiko kiek kitokias priemones.
Tačiau Australijos patirtis rodo, kad vaikai ir jaunimas gana greitai randa būdų, kaip šias sistemas apeiti. Ir tai daroma ne tik naudojant VPN. Pavyzdžiui, jie gali apgauti dirbtinį intelektą – „pasendinti“ savo nuotrauką arba padaryti ją tam tikrame apšvietime.
Dirbtinis intelektas nėra visiškai tikslus – jis dažniausiai gali tik įvertinti tikėtiną amžiaus intervalą. Be to, jaunimas kartais naudojasi tėvų dokumentais, gauna tėvų leidimus arba tiesiog atsisiunčia kitas programėles, kurios nepatenka į ribojimų sąrašą.
Buvo pastebėta ir tai, kad labai suaktyvėjo kitų, nereguliuojamų programėlių naudojimas.
Australijos pavyzdys rodo, kad praėjo beveik metai, tačiau apčiuopiamų rezultatų dar nėra ir jų tikėtis greitai sudėtinga. Kol nenusistovės autentifikavimo ir kontrolės priemonės, tol ir realaus efekto bus sunku pasiekti.
Tai yra labai kompleksinė problema, todėl ir sprendimai turi būti kompleksiniai – jie greičiausiai bus ilgalaikiai ir reikalaujantys daug laiko.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
