Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Gyventojai į žinią, kad valdžia nori atsisakyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms reaguoja jautriai:
„Iš viso bus šakės, lysim į skolas.“
„Reiks daryti kažką, reiks taupyti. – Ar dar yra iš ko? – Rasim, ką darysi.“
„Sunku bus. Aš manau, tikrai bus sunku.“
Finansų ministerija siūlo PVM didinti nuo 9 iki 21 proc.
„Ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės santykinai su žmonių pajamomis. Per pastarąjį laikotarpį žmonių pajamos labai smarkiai išaugo. Tuo tarpu komunalinių paslaugų, tame tarpe ir energijos, kainos taip sparčiai neauga. Ji yra netaikli, ji atpigina šildymą tiems, kurie galėtų ir taip pilną kainą susimokėti“, – komentavo finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Ta lengvata nėra prasminga, nes daugiausia tos lengvatos gauna turtingi asmenys, kurie turi didžiausio ploto būstus, dažnai gyvenantys centrinėse dalyse didžiųjų miestų, ir tikrai ji nėra socialiai teisinga“, – tikino „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Palies 181 tūkstantį žmonių
Pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, žmonės, kurie uždirba mažiausiai iki 3 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį, kas metų pradžioje į rankas maždaug siekė iki 3 800 eurų, mokės mažiausią 20-ies proc. tarifą. Pajamos nuo 3 800-ų iki 6 400-ų eurų per mėnesį į rankas, arba 5 vidutinių užmokesčių, bus apmokestinamos 25-ių proc. tarifu.
O 32 proc. tarifo sulauks gyventojai, gaunantys pajamas nuo 6 400-ių iki 12 800-ų eurų į rankas, grubiai 10-ies vidutinių užmokesčių. Visos pajamos virš šios ribos sulauks didžiausio – 36-ių proc. tarifo.
„Tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, vadovai, jie pajus tą poveikį, jis nebus labai didelis, nes ko gyventojai neįvertina, kad didesnis mokesčio tarifas bus taikomas tik pajamoms, kurios viršija tą ribą. Jeigu vienu euru viršys ribą, tai tik nuo to vieno euro mokės didesnį tarifą“, – paaiškino Ž. Mauricas.
Didesni gyventojų pajamų mokesčio tarifai palies 181-ą tūkst. gyventojų. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė akcentuoja, kad pagal siūlomą reformą sumuojamos bus visos pajamos.
„Ar tai darbo užmokestis, ar tai iš prekybos akcijomis, ar pardavėt paveldėtą butą ir uždirbote daugiau. Metų gale jūsų lauks didelis siurprizas, nes metinėje deklaracijoje susumavus pajamas gali gautis, kad jūsų algai reikėjo taikyti ne 20, o 25-ių ar 35 procentų GPM tarifo“, – dėstė Daiva Čibirienė.
„Aš tikrai nemanau, kad tai būtų didžiulė našta, nepakeliama našta toms įmonėms, kurios šituos kvalifikuotus asmenis įdarbina“, – kalbėjo R. Šadžius.
Verslas negaili kritikos
Pasak valdžios, verslui ne per didelė našta bus ir pelno mokestis, kurį Finansų ministerija siūlo didinti vienu procentu iki 17-os proc. ribos. Verslas su valdžia nesutinka. Esą šiuo metu dėl pasaulinių prekybos karų tvyro per daug nežinomybės.
„Sako patys valdantieji, kad paveiks -0,2 proc. BVP, tai yra 150 mln. eurų, pagal dabartinius skaičius. Man tai daugiau negu keista, jeigu atvirai. Visi mokestiniai pasiūlymai arba mokesčių pakėlimas yra nelaiku. Jie stabdo produktyviąją viduriniąją klasę. Trauksis verslai, trauksis kūrybingi žmonės iš Lietuvos“, – įspėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Su GPM viskas blogai, nes atsiranda dar aukštesnis tarifas negu buvo diskutuojama – maksimalus 36 procentų. Ir tai palies ekonomiškai aktyviausius verslus, verslininkus ir tikrai jau dabar žinome, jau dabar kai kurie lietuviai verslininkai kraunasi lagaminus. Tai dar tai paskatins“, – nerimo neslėpė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Bus ženkliai daugiau paskatų eiti į šešėlį ir iš viso nerodyti pajamų, bus daug paskatų išsikelti į kitas šalis“, – tikino D. Čibirienė.
Mokesčių pertvarkos projektą registravusi Finansų ministerija taip pat siūlo 10-ies proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
„Visiškai protu nesuvokiami veiksmai. Dar daugiau yra: draudimo 10 procentų apmokestinimas, panaikinimas papildomo sveikatos draudimo kaip bonuso, kuris dabar yra prie atlyginimo, ta prasme, daugybė blogų naujienų, su kuriomis finansų ministerija išeina tiek mūsų lietuviškiems verslininkams, tiek investuotojams į užsienį“, – teigė A. Romanovskis.
„Reikėjo labiau orientuotis į sistemos mokesčių skaidrinimą tam, kad būtų didesnis pasitikėjimas ja, horizontalųjį teisingumą, bet, ypatingai dėl GPM kėlimo, tarifų įvedimo, 4 tarifų, gal čia lazda perlenkta buvo“, – svarstė Ž. Mauricas.
Ant valdžios stalo ir cukraus mokestis, dėl kurio limonado litras turėtų pabrangti iki 25-ių centų. Visos mokesčių idėjos turės sulaukti pritarimo Seime.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
