„Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją ir institucijų įvardintus valstybės finansinius prioritetus, priimtiniausias scenarijus visoms susijusioms šalims šiuo metu yra pakoreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, sukuriant galimybę atnaujinti jo vystymą pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms, kartu išsaugant iki šiol jau sukurtą vertę“, – trečiadienį pranešė grupė.
Anksčiau skelbta, kad pirmo vėjo parko Baltijos jūroje projektas veiklą galėtų pradėti po 2030 m.
Pernai Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė projekto rizikų – dėl rinkos pokyčių planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Atsižvelgiant į audito rekomendacijas, „Ignitis grupė“ institucijoms yra pateikusi pirmojo jūros vėjo parko „Curonian Nord“ tolesnio įgyvendinimo alternatyvų vertinimus.
„Svarbu pasirinkti ne tik didžiausią vertę kuriančią, bet ir labiausiai valstybės interesus atitinkančią tolimesnio jūrinio vėjo parko projekto vystymo kryptį. Todėl kreipiamės į Finansų ir Energetikos ministerijas, kad sprendimai dėl geriausio scenarijaus būtų įvertinti koordinuotai bei atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes“, – pranešime sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Artimiausiu metu grupė planuoja gauti vėjo parko statybos leidimą, iki metų pabaigos įgyvendinti VK rekomendaciją „priimti duomenimis pagrįstą sprendimą dėl tolesnio projekto įgyvendinimo“.
Pasak D. Maikštėno, tarp svarbiausių spręstinų klausimų – projekto įgyvendinimo ir leidimų terminų suderinimas su faktine vystymo trukme, taip pat – finansinių įsipareigojimų susiejimas su faktine statybų pradžia.
Su ministerijomis siekiama suderinti spartesnes su sausumos infrastruktūra susijusias procedūras bei jūrinio vėjo projektų specifikai pritaikytas projektavimo ir darbo organizavimo taisykles.
Iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Po audito VK projektą vystančiai „Ignitis grupės“ įmonei rekomendavo įvertinti projekto rizikas, o rinkos reguliuotojui – keisti jūrinio vėjo aukcionų sąlygas.
Klausimų dėl stringančio projekto ateities kilo po to, kai analizę atliko „Ignitis grupė“, tuomet pareigas dar ėjęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad, jo vertinimu, jūros vėjo projekto rinkos sąlygomis šiuo metu užbaigti nėra įmanoma.
Jis paragino tai liudijančią analizę paviešinti pačiai valstybinei energetikos grupei, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, kuri valdo 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.
Anksčiau Eltai energetikos ministras Lukas Savickas yra sakęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pritraukti kitos ES šalies bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kas atvertų kelią gauti europinę paramą.
2025 m. vasarį „Ignitis grupė“ metinėje ataskaitoje pranešė, kad atsižvelgiant į vėluojantį didelės apimties elektrolizės projektų vystymą visoje Europoje sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, iššūkių kyla dėl jūrinio vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandinių.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Visgi pernai spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – kitai „Ignitis grupės“ įmonei.
