IAE nepriklausomos profsąjungos pirmininkė Ilona Nekrošienė pasakojo, kad iš bendrovės bėga darbuotojai, nes už darbą radiacijos zonos sąlygomis mokamas vos 900 eurų atlyginimas į rankas.
„Šių metu pavasarį iš Ignalinos AE blokų galutinai pašalinus kurą, nuo liepos 1 d. buvo atlikti dideli struktūriniai pakeitimai ir peržiūrėti darbuotojų atlyginimai. Deja, Valstybės įmonėje, įtrauktoje į strateginių objektų sąrašą, atlyginimai nustatomi tarsi neatsakingo ir trumparegio verslo pavyzdžiu.
Todėl vadovams ir ekspertams atlyginimai augo nuo 650 iki 950 eurų. Tuo metu darbininkams, kurių įmonėje dirba daugiausiai, algos kilo nuo 8 ik iki 63 eurų. Tačiau juk šie darbuotojai ir atlieka pagrindinius elektrinės išmontavimo darbus“, – piktinosi darbuotojų atstovė.
Jos teigimu, dar pavasarį, kuomet vyko derybos dėl algų, vadovybė nesiklausė darbuotojų.
„Įspėjome, kad darbuotojai nesutiks dirbti už tokį mažą atlyginimą ir tiesiog išeis iš darbo. Tačiau profsąjungos balsas nebuvo išgirstas. Ir šiandien matome itin komplikuotą situaciją. Darbuotojai išeina, nes nesutinka dirbti už tokią mažą algą. Tai, savo ruožtu, neigiamai veikia pagrindinius įmonės projektus.
IAE uždarymas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Finansavimas patvirtintas iki 2027 metų, derybos vyksta dėl finansavimo iki 2038 metų – planinės darbų užbaigimo datos. Tačiau jau šiandien matoma, kad galime nespėti atlikti darbų laiku. Kyla klausimas, ar patemps Lietuvos gyventojai, valstybės biudžetas šio milžino uždarymo finansavimą, netekus ES palaikymo“, – retoriškai klausė darbuotojų atstovė.
Anot I. Nekrošienės, darbų nespėjama atlikti laiku, nes įmonė neatsakingai žiūri į darbuotojus ir neatsakingai skirsto ES skiriamas lėšas.
„Turimas lėšas svarbu paskirstyti tinkamai ir racionaliai, ypač infliacijos ir energetikos krizės fone. Tačiau dabar paprastiems darbininkams algos keliamos viso labo keliasdešimtimis eurų, tuo metu nedidelei vadovų ir ekspertų grupei algos didinamos beveik tūkstančiu eurų ir taip jiems su kaupu kompensuojama infliacija“, – piktinosi darbuotojų atstovė
Ji atkreipė dėmesį, kad sunkioje situacijoje atsakingi verslai elgiasi priešingai.
„Nevaldomos infliacijos, energetinės krizės ir sparčiai kylančių kainų fone yra nemažai pavyzdžių, kuomet atsakingo verslo vadovai, siekdami išsaugoti savo įmonę, verslą, atsisako sau dividendų, viršpelnio, bet nukreipia šias lėšas savo darbuotojų išsaugojimui. Juk krizė pasibaigs, o šių žmonių dar prireiks.
Juk IAE stabiliai finansuojama, joje dirba Ignalinos regione gyvenantys žmonės, kurie šiandien norėdami išmaitinti savo vaikus yra priversti emigruoti iš Lietuvos į Norvegiją, Suomiją ir kt. valstybes“, – komentavo I. Nekrošienė.
Pasak jos, IAE reikia „darbo rankų“.
„Atsivertę įmonės internetinę svetainę randame apie 20 darbo skelbimų. Tai rodo, kad elektrinei reikia darbuotojų, bet kad išsaugotų jau esamus ji nieko nedaro“, – sakė darbuotojų atstovė.
Kitose įmonėse atlyginimai dar mažesni?
Ignalinos atominės elektrinės komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova sakė, kad įmonė, peržiūrėdama bazinius darbuotojų atlyginimus ir paskirstydama darbo užmokesčio fondą, siekia vidinio teisingumo, išorinio konkurencingumo, motyvavimo, sąžiningumo ir lėšų panaudojimo skaidrumo.
„2021 metais įmonėje buvo patvirtinta IAE Atlygio politika. Tai yra dokumentas, kuris nustato pagrindinius darbo apmokėjimo valdymo principus ir gaires.
Vadovaujantis šiuo dokumentu, įmonėje buvo patvirtinti nauji bazinio atlyginimo rėžiai, kurie pradėti taikyti nuo šių metų liepos 1 dienos. Nauji rėžiai buvo nustatyti pagal Lietuvos darbo užmokesčio rinkos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų IAE pareigybių darbuotojų atlyginimai buvo ženkliai žemesni nei atitinkamų pareigybių algos kitose Lietuvos įmonėse, buvo siekiama šį skirtumą sumažinti“, – komentavo įmonės atstovė.
Ji tikino, kad nauji bazinių atlyginimų dydžiai buvo suderinti ir su įmonės nepriklausoma profsąjunga.
„Nuo liepos 1 dienos IAE darbininkams algos augo vidutiniškai 68 eurų, specialistams – 123 eurų, vadovams – vidutiniškai 440 eurų. Papildomai, nuo šių metų liepos 1 dienos darbuotojai sulaukė atlyginimų pakėlimo ir po metinio veiklos vertinimo, darbininkai – 52 eurų (minimalus atlygio padidinimas 3 proc., maksimalus – 4.5 proc.), specialistai ir vadovai – vidutiniškai 80 eurų (minimalus atlygio padidinimas 2,16 proc., maksimalus – 5,16 proc.).
Darbuotojams, kurie dėl jų atliekamų funkcijų dirba kontroliuojamoje zonoje ir yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, yra mokamas mėnesinis 130 eurų arba 260 eurų priedas prie bazinio atlygio, taip pat taikomos papildomos naudos – trumpesnė darbo diena bei ilgesnės kasmetinės atostogos “, – vardijo N. Survila-Glebova.
Ji pažymėjo, kad įmonėje dirba įvairios kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojai.
„Čia dirba nekvalifikuoti ir kvalifikuoti darbininkai, kurių atlygis pagal turimus duomenis nėra žemas palyginti su Lietuvos darbo rinka, taip pat stiprūs savo srities specialistai ir vidurinės grandies vadovai, kurių atlygis pagal turimus duomenis atsilieka nuo Lietuvos darbo užmokesčio vidurkio.
Suprantama, kad skirtingų pareigybių darbuotojai atlieka skirtingos atsakomybės ir sudėtingumo darbus, todėl visų lygių darbuotojams atlygis už darbą nustatomas atsižvelgiant į atliekamas funkcijas. Siekiame būti konkurencinga įmone darbo rinkoje, norime išlaikyti esamus ir pritraukti naujų stiprių darbuotojų. Todėl 2022 metais buvo priimti papildomi sprendimai atlygio srityje ir užsitikrintas reikalingas finansavimas. Spalio 1 dieną įmonėje bus dar kartą peržiūrėtas darbuotojų bazinis atlyginimas. Atlyginimų pakėlimai įmonėje planuojami ir ateityje siekiant būti konkurencingu darbdaviu“, – tikino įmonės atstovė.
Ieško naujų darbuotojų
Taip pat N. Survila-Glebova paaiškino, kodėl šiuo metu įmonė ieško daugiau nei 10 naujų darbuotojų.
„Liepą įmonėje įsigaliojo nauja organizacinė struktūra, kadangi buvo užbaigtas vienas svarbiausių IAE darbų – panaudoto branduolinio kuro iškrovimas iš blokų ir pervežimas laikinam saugojimui į saugyklą. Dėl šios priežasties dalies darbuotojų funkcijos tapo nebereikalingos. Jiems buvo pasiūlytos naujos, jų kvalifikaciją bei kompetencijas atitinkančios pareigos.
Darbuotojai galėjo pasirinkti – tęsti darbą naujose pareigose arba pasinaudoti galimybe nutraukti darbo santykius ir gauti visas darbo kodekse ir įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytas išeitines išmokas. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu įmonės darbuotojų amžiaus vidurkis yra 53 metai ir nemaža dalis darbuotojų, nutraukusių darbo santykius, yra priešpensinio amžiaus. Todėl IAE nepriklausomos profsąjungos, teigdamos apie darbuotojų išėjimą iš darbo dėl žemų atlyginimų, pateikia faktų bei tikrosios situacijos neatitinkančią informaciją“, – komentavo N. Survila-Glebova.
Ji pažymėjo, kad darbuotojų kaita organizacijose yra natūralus procesas, kai darbuotojai išvyksta kitur, ieško naujų iššūkių ir ateities galimybių.
„Šiandien įmonėje dirba 1629 darbuotojai. Šiuo metu įmonė ieško 13 naujų darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės amžiaus vidurkis yra virš 50 metų ir kasmet įmonę palieka nemažai darbuotojų, išeinančių į senatvės pensiją, o kita dalis darbuotojų pasirenka darbą kitose darbovietėse – tokia nežymi darbuotojų kaita įmonėje yra natūrali ir niekaip nesusijusi su įmonės atlygio sistema.
Džiaugiamės, kad dalis darbuotojų, palikę Įmonę, po tam tikro laiko grįžta su naudinga patirtimi bei žiniomis. Tai yra didelis įvertinimas ir laimėjimas įmonei“, – tikino N. Survila-Glebova.
Dėl atlyginimų darbdavys ir darbuotojas turi sutarti drauge
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo apmokėjimo sistema įmonėje nustatoma kolektyvine sutartimi.
„Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys, vėliau ši informacija turi būti prieinama susipažinimui visiems darbuotojams.
Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, apie tai turi būti informuoti darbuotojai. Darbo apmokėjimo sistemoje taip pat turi būti nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“, – vardijo VDI.
Anot inspekcijos, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
„Darbo sutarties šalys pačios turi susitarti dėl konkretaus darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio dalių, jų dydžių, papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyta darbo apmokėjimo sistemoje, su kuria darbuotojai turi būti supažindinti.
Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifiką ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato priemones normalioms darbo sąlygoms užtikrinti. Nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų nustato darbdavys profesinės rizikos vertinimo metu“, – informavo VDI.
VDI kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, taip pat pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo jų pažeidimų prevenciją.
„Jei kyla abejonių, kad darbdavys pažeidžia darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, darbuotojai gali kreiptis į VDI dėl dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų patvirtinimo“, – sakė VDI.
