Turbūt daugelis socialinių tinklų naudotojų yra pastebėję, kad kiekvienais metais daugėja ne tik įvairias prekes ar paslaugas, bet ir keliones internetu siūlančių skelbimų.
Dažniausiai tokios kelionės žmonėms yra siūlomos įvairiose „Facebook“ grupėse, kuriose susiburia kelionių mylėtojai. Vieni dalijasi pigių skrydžių pasiūlymais, tuo metu kiti – siūlo įvairius kelionių paketus ir teigia, kad pirkėjui nereikės niekuo rūpintis.
Patrauklų pasiūlymą išvydę žmonės retai kada pamąsto, kad paslaugą gali siūlyti nelegalus kelionių organizatorius, kuris susidarius kritinei situacijai pinigų negrąžins.
Taigi kaip atpažinti nelegalius kelionių paslaugų teikėjus ir neapsigauti?
Kaip atpažinti nelegalų organizatorių?
„Žinių radijo“ laidoje šią temą aptarusi VVTAT vadovė Goda Aleksaitė atkreipė dėmesį, kad tokių kelionių organizatorių reikia vengti todėl, nes jie neturi kelionių rengėjo leidimo bei draudimo, galinčio apsaugoti klientus nemokumo atveju.
Ji pabrėžia, kad beveik visi nelegalūs kelionių organizatoriai vilioja žmones gražiai skambančiais pasiūlymais, bet nepateikia patikimų kontaktinių duomenų. Aptikus būtent tokį pasiūlymą reikėtų elgtis atsargiai.
„Nelegalūs kelionių organizatoriai socialiniuose tinkluose reklamuoja savo keliones, bet dažniausiai nepaskelbia savo kontaktinių duomenų. Jie paskelbia spalvingas nuotraukas ir nurodo gerus atsiliepimus. Toks sudaromas pirminis vaizdas“, – nurodė G. Aleksaitė.
VVTAT vadovė nurodė, kad kiekvienas žmogus, kuriam kyla įtarimas, kad jam paslaugas siūlo nelegalus organizatorius, gali informaciją pasitikrinti VVTAT tinklalapyje.
Pasak G. Aleksaitės, būtina pasižiūrėti tokią informaciją, kaip kontaktiniai duomenys, licencijos išdavimo numeris, o tai padės suprasti, ar organizatorius veikia legaliai.
„Visi licencijuoti kelionių organizatoriai yra paskelbti mūsų tarnyboje, tame sąraše galima pasitikrinti.
Visą laiką rekomenduoju atsidaryti 184 kelionių organizatorių sąrašą ir pasižiūrėti ar yra besiskelbiantis asmuo ar agentūra šiame sąraše. Pirmas žingsnis yra pasitikrinti“, – dalijosi specialistė.
Toks reiškinys – ne naujiena
G. Aleksaitė pažymėjo, kad nelegalūs kelionių organizatoriai nėra naujas reiškinys – jis egzistuoja jau seniai, tiesiog vienais metais atvejų skaičius padidėja, kitais sumažėja.
„Šiemet mes jau gavome 16 pranešimų apie tokią veiklą, o 2024-aisiais gavome 72. Tai rodo, kad šiokia tokia tendencija išlieka.
Trys ūkio subjektai jau gavo baudas, o visi kiti tiesiog nesugebėjo pasiskelbti duomenų. Tai yra nuolatinis reiškinys, kaip ir bet kokia kita nelegali veikla“, – komentavo VVTAT vadovė.
Ji taip pat nurodė, kad VVTAT aktyviai stebi socialinius tinklus ir fiksuoja nelegalios veiklos atvejus, tačiau norint už tokią veiklą nubausti vien užfiksuoto kelionės pasiūlymo neužtenka.
„Mūsų darbuotojai įsijungia grupes socialiniuose tinkluose ir stebi, tačiau viskam yra reikalingi įrodymai, duomenys, kad galėtume nubausti nelegalius organizatorius.
Įrodymai yra susirašinėjimas apie pačią kelionę, sutartis, kuri buvo pateikta pasirašyti žmogui perkančiam kelionę ir joje nurodyta, kad tas organizatorius suteiks paslaugą. Būtent tokios reikia informacijos, kad mes galėtumėme nubausti“, – atkreipė dėmesį G. Aleksaitė.
„Yra labai elementarūs duomenys, kuriuos fizinis asmuo turėtų pasiskelbti, t. y. išduoto pažymėjimo numerį. Turėtų būti licencijos numeris ar visi įmonės duomenys: kur yra buveinė, koks kontaktinis telefono numeris, elektroninis paštas.
Jei šių duomenų nėra, tai galimai yra netinkamas asmuo ir žmogus gali pateikti skundą su įrodymais, kad ši informacija nėra pateikta vartotojui“, – dalijosi VVTAT vadovė.
Ji pridėjo, kad iš nelegalaus organizatoriaus įsigyta kelionė nebūtinai reiškia, kad liksite apgautas ir kelionės negausite. Tai labiau turėtų neraminti todėl, kad nelegaliai tokia veikla užsiimantys asmenys neturi draudimo, todėl kilus nesklandumams pinigų negrąžins.
„Jeigu kelionių organizatorius bus nemokus, žmogus neturės kaip apsiginti, jam nebus grąžinti pinigai. Visi licencijuoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) kelionių organizatoriai yra draudžiami.
Visa suma, kurią jie įsipareigoja vartotojams suteikdami paslaugas yra apdraudžiama. Tai reiškia, kad jei bankrutuos ar bus nemokus kelionių organizatorius, draudimo įmonė išmokės tas sumas pinigų, kurias vartotojas sumokėjo už savo kelionę. Už viešbutį, lėktuvo bilietą ar kokią ekskursiją“, – sakė G. Aleksaitė.
Apgavysčių nefiksuoja
Nuolat didėjant paslaugas ar prekes socialiniuose tinkluose siūlančių asmenų skaičiui, daugėja ir apgavysčių. Visgi VVTAT vadovė negalėjo tiksliai įvardyti, kiek pasitaiko atvejų, kai žmonės praranda pinigus dėl nelegalių kelionių organizatorių veiklos.
„Su nelegaliais organizatoriais nematome tiek informacijos, jei žmonės nepasisako ir grįžtamojo ryšio nesuteikia. Kol kas mes tik aptinkame atvejus ir sustabdome jų veiklą“, – pažymėjo G. Aleksaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tiesiogines apgavystes dažniausiai patiria žmonės, kurie socialiniuose tinkluose įsigyja kasdienines prekes, o tie, kurie ieško kelionių – sąmoningiau vertina pasiūlymus.
„Negaliu teigti, kad šioje srityje vartotojas yra apgaunamas dažniausiai, nes daugiau žmonės apgaunami ties kasdieninio vartojimo prekėmis.
Šioje srityje vartotojai rečiau apgaunami, nes žmonės labiau sąmoningesni ir pasigilina. Dažnai savo keliones planuoja patys, perka bilietus tiesiogiai iš avialinijų bendrovių, nakvynes iš viešbučių ir pilnai pasirūpina kelionių paketu patys“, – dalijosi specialistė.
Keleivių skaičius Lietuvoje auga
Vilniaus oro uoste aptarnauta 430 tūkst. keleivių, o tai yra 6 proc. daugiau negu 2024 metų balandį.
Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, šį balandį buvo aptarnauta 604 tūkst. keleivių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, šiemet balandį keleivių srautas buvo 12 proc. didesnis.
Tuo metu Kauno oro uoste – per mėnesį aptarnauta per 136 tūkst. keleivių (32 proc. daugiau negu 2024 metų balandį).
21 proc. augimas fiksuotas Palangos oro uoste, kurį savo kelionėms rinkosi 37 tūkst. keleivių per balandžio mėnesį.
Per balandį LTOU tinkle aptarnauta daugiau nei 5,1 tūkst. skrydžių (9 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu metu). Vilniaus oro uoste skrydžių pagausėjo 5 procentais. Kauno oro uoste skrydžių daugėjo 24 proc., o Palangoje – 12 procentais.
Populiariausi pagal aptarnautų keleivių skaičių reguliarūs maršrutai 2025 metų balandį LTOU tinkle buvo: Londonas (Lutono oro uostas), Kopenhaga (Danija), Londono (Stanstedo oro uostas), Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
