Specialistai sutinka, kad padažnėję pranešimai apie aukščiausio lygio vadovų karjeros pokyčius liudija apie krizės pabaigą.
Metams pasibaigus pasipylė naujienų apie aukščiausio lygio vadovų karjeros pokyčius – kone kasdien pranešama, kad kurios nors stambios įmonės vadovas iškeičia darbovietę į kitą.
Krizė baigėsi
Galima pagalvoti, kad konkurentai pradėjo galvų medžioklės sezoną, nes siekia patikusius vadovus persivilioti į savo pusę. Pavyzdžiui, bendrovės „Search Group Vilnius“, užsiimančios vadovų paieška ir personalo atranka, vadovas Šarūnas Dyburis aiškina, kad baigėsi sunkmetis ir kompanijoms reikia kitokių vadovų.
„Vyksta vadovų kaita, nes rinka supranta, kad krizė baigėsi ir tos savybės, kurios buvo reikalingos sunkmečiu – išlaikyti stabilumą ir priimti nepopuliarius sprendimus – praranda poreikį. Kartu poreikį praranda tokiomis savybėmis pasižymintys specialistai ir bendrovės grįžta prie to, kad veikla turi būti nukreipta į plėtrą ir naujų rinkų užėmimą“, – teigė jis.
Jam pritaria ir vadovų paieškos kompanijos „Friisberg & partners“ partnerė, konsultantė Nijolė Kelpšaitė. „Po krizės reikia eiti į platesnes rinkas, keliami visai kitokie uždaviniai, reikia rimtesnės strategijos, be kurios seniau buvo galima apsieiti. Dalis žmonių to neturi. Taip pat yra vadovų, kurie galvoja, kad reikia bandyti daryti, kaip anksčiau, tačiau, pasikeitus sąlygoms, į situaciją reikia pažvelgti naujai“, – sakė ji.
N. Kelpšaitė atkreipė dėmesį, kad organizacijos, kaip ir ekonomika, turi plėtros ciklus. Šiandien reikia daugiau dėmesio skirti vidinių procesų efektyvumui didinti ir žmonių motyvacijai (ne tik pinigine išraiška) kelti.
Tendencija stiprės
Pasak Š. Dyburio, ateityje vadovai keisis dažniau: „Tą patį stebėjome, kai prasidėjo krizė – gana daug įmonių savininkų grįžo į verslą ar buvo priimti tie, kurie turėjo priimti nepopuliarius sprendimus.“
N. Kelpšaitė rinkoje ryžtingų pokyčių nemato, daugiau korekcinių ar šiandienės padėties paveiktų sprendimų. „Galbūt dabar kaita suaktyvės, tačiau tie vadovai, kurie pergyveno krizę, užsidirbo taškų ir pakėlė vertę“, – sakė ji.
Specialistė pastebi, kad iš kandidatų tikimasi sugebėjimo kurti strategijas. Prieš sunkmetį daugelis įmonių stipriai nukentėjo, nes neturėjo strategijos, todėl dabar mokosi iš savo klaidų. Anot Š. Dyburio nuo 2009 metų aukščiausio lygio vadovų poreikis išaugo apie 2–3 kartus.
Vidutiniokų užtenka
Pašnekovai sutiko, kad Lietuvos rinka stokoja aukščiausio lygio specialistų. „Gerų specialistų skaičius rinkoje – ribotas, dažniausiai jie vieni kitus keičia. Lietuvoje egzistuoja toks keistas požiūris, kad geriau mažiau investuoti į paiešką, o į tuščią vietą priimti giminaitį, iš kurio sunku reikalauti geresnių rezultatų“, – dėstė Š. Dyburis.
N. Kelpšaitė pastebėjo, kad aukščiausio lygio vadovų trūkumą lemia tai, kad šalyje palyginti nedaug laiko egzistuoja vadyba. „Turime pakankamai vadovų vidutinėms įmonėms ir tokiems paprastiems uždaviniams, kaip prekių ar paslaugų pardavimo plėtrai, tačiau sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, veiklai platesnėse rinkose, prireikus reorganizuoti ar optimizuoti įmones, patirties nėra“, – sakė ji.
„Friisberg & partners“ partnerė atkreipė dėmesį į dar vieną trūkumą: jeigu įmonė nedidelė – vadovui tenka jos veikloje dalyvauti tiesiogiai ir ne tik atlikti generalinio direktoriaus pareigas.
Medžioti nėra ką
Užsiimti galvų medžiokle, kai siekiama susilpninti konkurentų poziciją ar perpirkti tam tikrą žmogų, neverta, mano N. Kelpšaitė.
„Tiesioginė vadovų paieška reikalinga, kai bendrovė nori gauti jau paruoštą, gerą darbo istoriją ir aiškių rezultatų siekiantį žmogų.
Dažniausiai tenka ieškoti konkurentų įmonėse, tačiau pati kompanija dėl etikos ir konfidencialių susitarimų negali ateiti ir prašyti, kad kandidatas pereitų dirbti. Užsienyje apskirtai nesuvokiama, kaip tai gali vykti, o Lietuvoje kartais taip nutinka“, – aiškino Š. Dyburis.
Anot jo, bendrovėms surasti vadovą atsieina apie 15–30 proc. jo metinio uždarbio.
Pinigai nemotyvuoja
Pašnekovai sutiko, kad pinigai nėra pagrindinė motyvacijos priemonė, dėl kurios aukšto lygio specialistas sutiktų keisti darbą.
„Žmogus turi būti pakankamai motyvuotas, turi norėti pokyčių. Nėra taip paprasta, kad susiviliotų tik pinigais“, – teigė N. Kelpšaitė.
„Alga aukščiausio lygio vadovų nemotyvuoja. Kai pasiekiamas tam tikras lygis, keli papildomi šimtai ar tūkstančiai nieko nelemia. Svarbiais kriterijais tampa karjeros, saviraiškos galimybės. Tai nereiškia, kad tokio lygio vadovas ateina dirbti už pusę algos, tačiau vertinant du lygiaverčius pasiūlymus, bus pasirinktas tas, kuriame daugiau saviraiškos ir karjeros galimybių“, – aiškino „Search Group Vilnius“ vadovas.
Vadovų kaita (per mėnesį)
Gintautas Rimšelis – nuo kovo 31 d. atsistatydina iš „Kraft Foods Lietuva“ direktoriaus Baltijos regionui ir valdybos pirmininko pareigų.
Audrius Žiugžda – pasitraukė iš „Teo“ generalinio direktoriaus patarėjo pareigų ir nuo vasario mėnesio vadovaus įmonei „Šiaulių bankas“.
Irmantas Kandratavičius – pasitraukė iš „IBM Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigų.
Mindaugas Marcinkevičius – pasitraukė iš „Akropolis group“ direktoriaus pareigų.
Nerijus Kalinauskas – pasitraukė iš žiniasklaidos planavimo agentūros „PHD“ vadovo pareigų.
Rytis Budrys – pasitraukė iš laikraščio „15 minučių“ direktoriaus pareigų. Renaldas Barauskas – pasitraukė iš „Vilniaus degtinės“ generalinio direktoriaus pavaduotojo ir valdybos nario pareigų.
Faktai:
Vadovų uždarbis
„Hay Group“ atliktas tyrimas parodė, kad aukščiausio lygio vadovai Lietuvoje pernai uždirbo 5,9 proc. daugiau nei bendras visų Baltijos šalių vadovų vidurkis.
Latvijos vadovų atlyginimo lygis buvo panašus kaip ir 2009 m., 10,9 proc. mažesnis nei bendras šalių vidurkis.
Estijoje situacija pagerėjo ir vadovų atlyginimo lygis padidėjo 1,3 proc
