Finansų ministerija, atsižvelgusi į susiformavusias tendencijas ir pasikeitusią išorės aplinką numato, kad BVP nuosmukis 2009 metais gali sudaryti 10,5 proc. „Didesnis nei gruodžio mėn. prognozuotas BVP smukimas neišvengiamai įtakos biudžeto pajamas, todėl Vyriausybė baigia rengti 2009 metų biudžeto pataisas, kuriomis siekiama ženkliai sumažinti valstybės išlaidas, tuo pačiu užtikrinant šalies makroekonominį stabilumą“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta sako.
Finansų ministerijos projekcijose taip pat numatoma, kad Lietuvos nuosmukis 2010 metais sudarys 2,6 proc. Ši projekcija remiasi prielaida dėl pagrindinių eksporto rinkų atsigavimo ir sėkmingo Verslo skatinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo, atitinkamai, 2011 metais tikimasi šalies ūkio atsigavimo ir priartėjimo prie potencialaus augimo. Metinis BVP augimas 2011 metais turėtų sudaryti 4,3 procento, o 2012 metais galima tikėtis dar spartesnio jo augimo, kuris gali siekti 4,5 procento. Finansų ministerija pabrėžia, kad norint susigrąžinti ūkio augimo tendencijas pastarasis turės reformuotis ir atsikratyti paskutinius šešerius metus stiprėjusios priklausomybės nuo skolintų lėšų.
2008 metų IV ketvirtį paskolų prieaugio sumažėjimas, palyginti su prieš metus buvusiu, sudarė 15,2 procento BVP. Įprastu buvęs vartojimo ir būsto įsigijimo finansavimas skolintomis lėšomis nutrūko: skolintomis lėšomis dabar finansuojama kelis kartus mažiau sandorių. Sumažėjus pardavimams vietos ir užsienio rinkose bei išlikus aukštiems palūkanų priedams už riziką, sumažėjo verslo investicijų. Paskolų stygiaus sukelto staigaus ūkio susireguliavimo simptomus parodė sausio mėnesį 15,9 procento sumažėjusi mažmeninė prekyba (išskyrus prekybą transporto priemonėmis), apie 60,9 procento sumažėjęs investicinių prekių importas bei 14,6 procento sumažėjęs prekių eksportas, susibalansavusi užsienio prekyba.
Lietuvos ūkio atsigavimo pagrindus sudaro lanksti darbo rinka: darbo užmokestis sparčiai artėja prie produktyvumo. 2008 metų IV ketvirtį darbo užmokestis stabilizavosi anksčiau nei pablogėjo ūkio sektorių rodikliai. Tam įtakos turėjo tiek paklausa, tiek ir pasiūla. Jau nuo 2007 metų IV ketvirčio mažėjo laisvų darbo vietų. Nuo 2008 metų III ketvirčio didėjo darbingo amžiaus žmonių, dažniausiai moterų, aktyvumas ieškant darbo. 2008 metų IV ketvirtį padidėjusios palūkanų normos išlieka aukštos, greitina daugiamečio išorinio disbalanso susireguliavimą ir spartina darbo užmokesčio mažėjimo tendencijas. Numatoma, kad darbingo amžiaus žmonių aktyvumas ir ūkio restruktūrizacija laikinai padidins nedarbą. 2009 metais nedarbas gali sudaryti 13,5 procento, o 2010 metais pasiekti 15,4 procento. Pasibaigus ūkio restruktūrizacijai ir išnaudojus vieningos ES darbo rinkos teikiamas galimybes, 2011 m. tikimasi nedarbo sumažėjimo iki 11,5 procento. Atsižvelgiant į susiformavusias tendencijas, numatoma, kad darbo užmokestis 2009–2011 m. mažės atitinkamai apie 4,4 proc., 5 proc. ir 0,3 procento. Tačiau išlieka spartesnio darbo užmokesčio mažėjimo rizika. Darbo užmokesčio augimo galima tikėtis tik 2012 metais.
2009 metais darbo užmokesčio mažėjimas leis stabilizuoti kainas: numatoma, kad metų pabaigoje infliacija sieks 1,2 procentų. Griežtesnė monopolijų kontrolė, tarptautinės maisto kainų mažėjimo tendencijos, aštrėjanti globali konkurencija sukels kainų mažėjimą, todėl jau 2010 m. gali susidaryti 0,7 procento siekianti vidutinė metinė defliacija. Defliaciniai procesai gali tęstis ir 2011 metais, o priimtinas infliacijos lygis, tikėtina, atsistatys įsitvirtinus ūkio augimui 2012 metais.
