Anot jos, pasaulio maisto tiekimo sistema šiuo metu susiduria su „tobula audra“.
„Šešios per dešimt dienų įvykdytos įtariamų Rusijos dronų atakos žymi pavojingą ir nepriimtiną eskalaciją Juodojoje jūroje“, – Europos Parlamente sakė K. Kallas.
Atakos smogia Ukrainos eksporto pajamoms
Pastarosiomis savaitėmis prie ES ir NATO narių Rumunijos bei Bulgarijos krantų įvykdyta virtinė atakų prieš civilinius laivus Europoje. Pareigūnai pasmerkė šias atakas ir dėl jų išreiškė susirūpinimą.
Maskvos pajėgoms įstrigus fronte, Kremlius vėl stiprina pastangas atimti iš Ukrainos pajamas, teigė K. Kallas.
„Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos eksporto maršrutus. Apskaičiuota, kad Ukraina kasdien praranda po 60 mln. eurų eksporto pajamų“, – teigė K. Kallas.
Ukraina yra viena pagrindinių kukurūzų, kviečių ir miežių tiekėjų pasaulyje, o didžioji dalis šių krovinių gabenama Juodąja jūra.
Pavojus kyla ir alternatyviems maršrutams
„Pasaulinės grūdų atsargos yra didesnės nei 2022-aisiais, kai Rusija blokavo 20 mln. tonų Ukrainos grūdų, – teigė ji. – Tačiau pasaulinė maisto sistema dabar susiduria su tobula audra: galingu (meteorologiniu) „El Nino“ reiškiniu, sausra abiejuose pusrutuliuose ir konfliktu Artimuosiuose Rytuose, apsunkinančiu trąšų eksportą.“
K. Kallas perspėjo: „Dėl Rusijos veiksmų visame pasaulyje tampa sunkiau aprūpinti žmones maistu.“
ES vadovai praėjusią savaitę paragino Juodojoje jūroje „nedelsiant atkurti saugią civilinės laivybos eigą“.
Pastaraisiais metais blokas sukūrė vadinamuosius „solidarumo koridorius“ per ES teritoriją, kad pasiūlytų alternatyvą Juodosios jūros maršrutui.
Tačiau K. Kallas įspėjo, kad „Rusija dabar taikosi ir į pasienio kontrolės punktus su Moldova, Rumunija bei Lenkija, o tai kelia pavojų ir alternatyviems maršrutams“.
