Ministerija parengė tai numatančias Elektros energetikos įstatymo pataisas. Pritarus Vyriausybei jas turės priimti Seimas.
Ministro atstovas Artūras Ketlerius sako, kad ekstremalios krizės atveju, kai 330 kV tinklas ar didelė jo dalis taptų neprieinama, atskiri Lietuvos regionai turi gebėti savarankiškai atkurti ir palaikyti elektros tiekimą remdamiesi 110 kV tinklu ir tuose regionuose esančiais pajėgumais.
„Kitaip tariant, net jeigu pagrindinis elektros perdavimo tinklas taptų neprieinamas, atskiri Lietuvos regionai turi gebėti veikti savarankiškai. Vienos kritinės infrastruktūros grandies praradimas neturi reikšti visos valstybės elektros sistemos veikimo praradimo“, – komentare BNS sakė A. Ketlerius.
Pasak jo, lapkričio mėnesį „Litgrid” visuomenei pristatys izoliuoto darbo modelį, parengtą remiantis techninės ekspertinės analize. Jame bus ataskyta atsakyta, kokių priemonių turi būti imtasi įgyvendinant šį modelį.
Pasak pataisų projekto, „Litgrid“ bus įpareigota plėtoti ir įsigyti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas.
„Lietuva turi būti pasirengusi ne tik įprastiems elektros sistemos sutrikimams, bet ir mažai tikėtiniems, tačiau valstybei didžiausias pasekmes galintiems sukelti scenarijams“, – BNS teigė energetikos ministro atstovas.
„Vienas tokių scenarijų yra situacija, kai dėl ekstremalių aplinkybių galėtų būti neprieinamas visas ar reikšminga dalis 330 kV elektros perdavimo tinklo. Paprastai tariant, tai yra pagrindinis Lietuvos elektros sistemos stuburas, jungiantis svarbiausius šalies regionus ir leidžiantis didelius elektros kiekius perduoti iš vienos šalies dalies į kitą. Net ir praradus šį elektros sistemos stuburą Lietuva neturi užgesti“, – komentavo A. Ketlerius.
Pasak ministerijos, tokių sprendimų svarbą ypač išryškino Ukrainos patirtis, kai karinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą sąlygomis būtinas gebėjimas autonomiškai veikti ir užtikrinti elektros tiekimą gyventojams, kritinei infrastruktūrai, valstybės funkcijoms ir gyvybiniams žmonių poreikiams.
Energetikos ministerija teigia, jog „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, „KN Energies“ SGD terminalas, tarptautinės elektros ir dujų jungtys bei su Vakarais sinchroniškai veikianti energetikos sistema, jos gebėjimas veikti izoliuotai smarkiai sumažino trečiųjų valstybių galimybes daryti tiesioginę įtaką jos veikimui, tačiau kartu išryškino poreikį toliau stiprinti šios infrastruktūros atsparumą.
