Lietuvos elektroninės prekybos rinkos dalyviai pateikė oficialų skundą Lietuvos bankui dėl komercinių bankų taikomų įkainių už elektroninės bankininkystės įskiepių („bank link“) paslaugas. Centrinio banko prašoma pradėti tyrimą dėl šių paslaugų komisinių mokesčių pagrįstumo ir teisingumo.
Interneto parduotuvę valdančios bendrovės IMK.LT direktorius Jurgis Gylys teigia, kad gruodžio pradžioje Lietuvos banko iniciatyva susitikus elektroninių parduotuvių ir bankų atstovams visos pusės sutarė per mėnesį atlikti „namų darbus“ ir dar kartą susitikti sausio pabaigoje. Tačiau per šį laikotarpį su bankais derantis atskirai reikšmingesnių pokyčių pasiekti nepavyko.
„Visą mėnesį elektroninių parduotuvių atstovai mėgino derėtis su bankais dėl galimybės koreguoti įkainius, tačiau sulaukėme nebent „kosmetinių“ pasiūlymų – apie 0,2 proc. mažesnių komisinių ar keliais litais sumažintų mokesčio „lubų“. Tokios sąlygos „bank link“ paslaugas Lietuvoje vis tiek paliktų daug brangesnes nei Latvijoje, Estijoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse. Nenorime, kad pirmąjį susitikimą inicijavęs Lietuvos bankas šį klausimą pamirštų, todėl oficialiai prašome tyrimą dėl komercinių bankų kainodaros pradėti jau dabar. Panašu, kad be Lietuvos banko įsikišimo nėra vilčių tikėtis mažesnių elektroninių paslaugų įkainių“, – sako J. Gylys.
Jo nuomone, bankų Lietuvoje renkami komisiniai mokesčiai neatitinka elektroninės bankininkystės įskiepių paslaugos savikainos, taip pat elektroninių parduotuvių rankomis jie yra užkraunami ant vartotojų pečių, o įstatymais nėra numatyta galimybė apmokestinti atskirus mokėjimo metodus ir taip sudaryti sąlygas vartotojui pasirinkti priimtinesnį.
„Šis klausimas tampa vis aktualesnis politikams kalbant apie įstatyminį atsiskaitymų grynaisiais ribojimą, ypač suvokiant, kad toks ribojimas įtakos šešėlinei ekonomikai vis tiek nepadarys, o bankiniai mokesčiai tik dar labiau užguls visus vartotojus, kurie bus verčiami atsiskaityti elektroniniais metodais“, – pažymėjo J. Gylys. Skundą bankui pasirašė IMK.LT, Lietuvos bilietų platintojai UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir UAB „Tiketa“, po vieną ar daugiau interneto parduotuvių valdančios UAB „Pirk LT“, UAB „Open 24“, UAB „Skaitmeninis pasaulis“, UAB „Imtus“, UAB „Desmita Solutions“. Prie dokumento prisijungė ir elektroninių mokėjimų UAB „EVP International“.
Elektroninės komercijos įmonių atstovai tikisi, kad Lietuvos bankas imsis griežtesnių veiksmų, ką pirmojo susitikimo metu ir žadėjo jo valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
