Spalio pradžioje Lietuvos rinkoje pasirodęs savaitraštis „Ekonomika.lt“ patraukė šalies verslo pasaulio dėmesį.
Versle gausu klausimų
Savaitraščio vyriausiosios redaktorės Eugenijos Grižibauskienės teigimu, leidinys ir giriamas, ir kritikuojamas, tačiau svarbiausia, kad jis nepaliko abejingų. Susidomėjimą savaitraščiu rodo ir faktas, kad per kelias dienas pardavimo vietose jo nebeliko.
– Ar jums neatrodo, kad Lietuvos rinka tokiems leidiniams kaip „Ekonomika.lt“ per maža? Juk didžioji pyrago dalis jau pasidalyta? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi E. Grižibauskienės.
– Jūs neteisūs. Lietuvoje veikia apie 100 tūkstančių įmonių, prie jų vairo stovi ne mažiau išsilavinusių, nelengvu metu verslu užsiimančių žmonių. Jiems rūpi ne tik tai, kas vyksta įmonės kieme. Verslo pasaulis yra toks įdomus, kad ta grupelė leidinių, kurie daugiau ar mažiau bando informuoti apie ekonomikos įvykius, visko neaprėpia.
Temų, kurias galima analizuoti, yra daug. Neatsakytų klausimų, kylančių stebint Lietuvos ir pasaulio ekonomikos raidą, yra begalė. Verslo dirva yra tokia derlinga, spalvinga, turtinga, kad ją galima purenti ir purenti.
– Tačiau „Ekonomika.lt“ pasirodo ne pačiu geriausiu metu. Dar vis laižomės krizės padarytas žaizdas, skaičiuojame praradimus, bandome apsikuopti savo kiemą, kurį nusiaubė krizės uraganas.
– Geriausias laikas yra dabar. Pats metas mums visiems, padedant šviesiems ekonomikos protams, ieškoti, kaip išbristi iš šios padėties.
Vien saldainiukų neužtenka
– Minėjote, kad skaitytojai jau atkreipė dėmesį į pirmąjį numerį. Kokie atsiliepimai?
– Sulaukėme ir kritikos, ir pozityvių patarimų. Daugelį šokiravo leidinio spalva. Tiesiog ne vienam ji pasirodė neįprasta. Tačiau tai buvo tik pirmasis įspūdis. Pritarčiau teigusiesiems, kad tai vienas leidinio skiriamųjų bruožų.
Tačiau ir mums, ir skaitytojams svarbiausia yra turinys. Bent keletas man rašiusių ar skambinusių žmonių kalbėjo apie turinio pozityvo stoką. Tačiau kritiškas žvilgsnis į vykstančius procesus yra viena mūsų kertinių nuostatų. Visada pastebėsime teigiamus procesus, tačiau dabar, deja, lietuviška ekonomika jų gausa nepasižymi. Kita vertus, kiek ilgai norėsite maitintis saldainiais?
– Kokiai auditorijai skiriamas šis leidinys?
– Be abejo, pirmiausia tai, kuriai rūpi, kaip tvarkomas mūsų šalies ūkis, su kokiomis problemomis jis susiduria ir kaip būtų galima jas išspręsti. Mūsų adresatas – žmogus, kuriam taip pat įdomūs pasauliniai ekonomikos procesai, tendencijos, analizė.
Nesame dienraštis, todėl kuo mažiau aprašinėsime įvykius, o daugiau pateiksime jų analizę. Kalbinsime ne tik vietos ekspertus, bet ir pasaulinio garso specialistus, ekonomistus, kurie darbo reikalais užklysta į Lietuvą. Paprastai šie žmonės turi ką pasakyti, jų požiūris iš šalies Lietuvai neprošal. Verslo naujienų ir analizių mūsų skaitytojai gali rasti ir interneto svetainėje ekonomika.lt.
Nesutinku su teigiančiaisiais, kad Lietuvos rinka – maža, visi vieni kitus pažįsta ir ką čia naujo dar būtų galima atrasti ir pasakyti. Mano, kaip žurnalistinės, patirtis liudija, kad tereikia geriau apsidairyti, kad pamatytume, kiek daug aplink įdomių, savitą požiūrį į įvairius įvykius turinčių žmonių.
Be nostalgijos praeičiai
– Paprastai daug ką lemia kolektyvas. Koks jis?
– Džiaugiuosi, kad pavyko suburti jauną, daug noro ir ugnies turinčią grupelę žmonių. Gal tos patirties yra ne tiek daug, tačiau noro išsiaiškinti, su ekspertais analizuoti tai, kas vyksta Lietuvos ir pasaulio ekonominėje padangėje, yra daug. Jiems visa tai rūpi, nes jie gyvena čia ir dabar.
Jiems nepatinka, kad Lietuvą dėl lengvai paaiškinamų priežasčių palieka jų draugai, giminaičiai. Jie neserga nostalgija praeičiai.
