„Po pandemijos labai sunkiai atsigauna turizmas Lietuvoje, tačiau kurortai jau pasiekė ikipandeminį lygį ir čia mes iš tikrųjų mes jau sulaukiame daugiau atvykstančių žmonių ir užsienio turistų atvykstančių besigydyti į kurortus ir pailsėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė N. Dirginčienė.
Tai, anot jos, įrodo kurortų svarbą Lietuvos ekonomikai, todėl valstybė turėtų jiems skirti didesnį finansavimą iš ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų.
„Finansavimas turėtų ateiti ir iš Europos Sąjungos, ir iš valstybės ir pačios savivaldybės, be jokios abejonės, prisideda. Tai finansavimo klausimai sprendžiami, bet mes pasigendame valstybės dėmesio. Nes šiuo metu skirstant Europos Sąjungos lėšas ekonomikos atgaivinimo lėšas turizmui buvo skiriama labai mažai ir tai rodo valstybės požiūrį į kurortus“, – kalbėjo N. Dirginčienė.
Kurorto statusą Lietuvoje šiuo metu turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius Lietuvoje 2022 metais siekė 2,17 mln., o vienadienių kelionių – 2,56 mln.
2019 metais turistų skaičius Lietuvoje siekė beveik 2,9 mln.
