Jie abejoja dėl pasirinkto modelio, nes garantija būtų suteikiama tik vaikaičių priežiūrai, nors panašios pagalbos gali reikėti ir slaugant kitus šeimos narius, pavyzdžiui, asmenis su negalia ar sergančius tėvus.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, dabartinis reguliavimas suteikia pakankamai teisinių galimybių darbo ir šeimos įsipareigojimams derinti.
Seimo teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo kodekse jau yra nustatytas papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus, tai yra „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“.
Seimo teisininkai apie „anūkadienius“: yra numatyta pakankamai galimybių derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus
Be to, anot jų, nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo priimti Darbo kodekso pakeitimai, kurie leis pasinaudoti „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ šeimoms, auginančioms vaikus ne iki 12, o iki 14 metų.
„Taigi, išplėtus vaikų amžiaus ribą, padidės darbuotojų, galinčių pasinaudoti jau nustatyta papildomo poilsio laiko garantija, ratas. Atsižvelgiant į tai, projektu siūloma nustatyti papildoma šeimos pagalbos dienų garantija darbuotojams, prižiūrintiems anūkus, vertintina kartu su jau galiojančiomis ir įsigaliosiančiomis garantijomis“, – savo išvadoje pažymi Seimo Teisės departamentas.
Joje atkreipiamas dėmesys ir į kitas jau įtvirtintas garantijas darbuotojams, susijusias su darbo bei šeimos įsipareigojimų derinimu.
„Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti šeiminius įsipareigojimus. Šiam tikslui pasiekti Darbo kodekse jau yra nustatytos įvairios galimybės, įskaitant nemokamų atostogų suteikimą šeimos nariui slaugyti, individualaus darbo laiko režimo ar lankstaus darbo grafiko pasirinkimą, darbo laiko perkėlimą į kitą darbo dieną (pamainą), darbą nuotoliniu būdu, taip pat galimybę susitarti dėl papildomų garantijų kolektyvinėse sutartyse“, – sakoma išvadoje.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas teisę į ligos išmoką sergančiam vaikui slaugyti turi ne tik vaiko tėvai, bet ir seneliai.
„Taigi galiojantis teisinis reguliavimas jau sudaro galimybę seneliams dalyvauti sergančių anūkų slaugoje, pasinaudojant ligos socialinio draudimo garantijomis“, – teigia teisininkai.
Reikštų papildomas išlaidas darbdaviams
„Anūkadienių“ iniciatyva sulaukė teisininkų kritikos ir dėl to, kad siūlomas reguliavimas dar labiau išplėstų papildomų apmokamų poilsio dienų gavėjų ratą, o tai reikštų papildomas darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo išlaidas darbdaviams.
Konstitucinis Teismas (KT) 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog darbo santykių teisiniu reguliavimu turi būti siekiama suderinti darbuotojo ir darbdavio interesus bei užtikrinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą, nes tiek darbuotojo darbo teisių apsauga, tiek pakankama darbdavio turtinių interesų apsauga yra būtinos normalios ūkinės veiklos prielaidos.
„Atsižvelgiant į tai, siūlomos papildomos garantijos nustatymas vertintinas darbo santykių šalių interesų pusiausvyros aspektu“, – sako Seimo teisininkai.
Pagalbos gali prireikšti ir slaugant sergančius tėvus
Projektu siūloma garantija, anot teisininkų, suteikiama tik vaikaičių priežiūrai, nors panašaus pobūdžio pagalbos gali reikėti ir slaugant kitus šeimos narius, pavyzdžiui, pilnamečius asmenis su negalia ar sergančius tėvus, tačiau tokiais atvejais darbuotojams analogiška garantija nenumatoma.
„Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinktas reguliavimo modelis yra pakankamai pagrįstas“, – pastebi Teisės departamentas.
Pagal siūlomą projektą, anot teisininkų, šeimos pagalbos dienomis dėl to paties vaikaičio galėtų pasinaudoti visi jo seneliai, įskaitant tomis pačiomis kalendorinėmis dienomis, neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai prisideda prie jo priežiūros, ar tokios priežiūros poreikis egzistuoja, ar vaikaičio tėvai sutinka, kad prie jo priežiūros prisidėtų kuris nors iš senelių.
„Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir vystymusi bei pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti šias pareigas“, – Civilinio kodekso (CK) nuostatas primena teisininkai.
Jie taip pat pažymi, kad CK vartojama sąvoka „vaikaičiai“, apibrėžianti tiesiosios linijos antrojo laipsnio giminaičius – senelius ir vaikaičius. Todėl siekiant įstatymuose vartojamos terminijos suderinamumo, teisininkai siūlo vartoti sąvoką „vaikaitis“, o ne „anūkas“.
Dėl iniciatyvos Darbo kodekse įteisinti „anūkadienius“ Seimo Teisės departamentas siūlo gauti Trišalės tarybos vertinimą, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomonę ir Vyriausybės išvadą.
ELTA primena, kad spalio viduryje Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su beveik 30 savo frakcijos kolegų įregistravo Darbo kodekso pataisas dėl „anūkadienių“.
Jomis siūloma anūkus iki 14 metų arba su negalia iki 18 metų turintiems darbuotojams suteikti 4 apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus trumpalaikei jų priežiūrai.
Jei Seimas pritartų, šis papildomas poilsio laikas būtų suteikiamas dirbantiems seneliams trumpam padėti prižiūrėti anūką jam susirgus, laikinai sustabdžius ugdymo įstaigos veiklą ar susiklosčius kitoms objektyvioms aplinkybėms. Beje, šeimos pagalbos dienų skaičius nepriklausytų nuo anūkų skaičiaus.
Jis pažymi, kad naudojimasis pasiūlyta garantija nemažintų kasmetinių atostogų kaupimo laikotarpio.
Projektas numato, kad nepanaudotos šeimos pagalbos dienos į kitus kalendorinius metus neperkeliamos ir pinigais nekompensuojamos, įskaitant darbo santykių pasibaigimą.
Siūlomos Darbo kodekso pataisos numato, kad šeimos pagalbos dieną darbuotojas būtų atleidžiamas nuo pareigos dirbti mokant jam jo vidutinį darbo užmokestį. Ši garantija būtų taikoma ir ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams.
Prašydamas suteikti šeimos pagalbos dieną darbuotojas turėtų nurodyti pageidaujamą kalendorinę dieną, anūko amžių ir priežiūros poreikio aplinkybes, patvirtinti giminystės ryšį su anūku. Jeigu prašoma dienos anūkui su negalia nuo 14 iki 18 metų prižiūrėti, darbuotojas taip pat turės patvirtinti negalios faktą.
Siūloma, kad Darbo kodekso pakeitimai dėl „anūkadienių“ įsigaliotų 2027 m. lapkričio 1 d.
