Algirdas Igorius, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Nutukusiems, rūkantiems ir įjunkusiems į alkoholį už šiuos žalingus įpročius gali tekti mokėti didesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Žmogaus teisių specialistai įspėja: tokie mokesčiai gali būti neteisėti.
Rūkantys, vartojantys alkoholinius gėrimus ir turintys antsvorio privalėtų mokėti didesnius mokesčius į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Nacionalinė sveikatos taryba siūlo diferencijuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsižvelgiant į žalingus įpročius. Tiesa, Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas pripažįsta, kad toks mokestis neišspręs visų problemų. O Sveikatos reikalų ministras abejoja, ar tokį įmokų diferencijavimo modelį būtų įmanoma taikyti draudžiantis privalomuoju sveikatos draudimu.
„Savaitės“ kalbinta žmogaus teisių ekspertė stebisi, kodėl pasirinkti būtent šie trys žalingi įpročiai. O kur narkotikų vartojimas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ir dar kitos priklausomybės? Storulius vienijančios organizacijos vadovė siūlo ne bausti, o, priešingai, skatinti lieknėti, sumokant už kiekvieną numestą kilogramą.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius sako, kad diferencijuotomis sveikatos draudimo įmokomis siekiama ne surinkti daugiau mokesčių, o kad žmonės būtų sveikesni.
„Žmogus neatsispiria kasdieninėms pagundoms. Diferencijuotas sveikatos draudimo mokestis – vienas iš stimulų [jiems atsispirti]. Ekonominis faktorius veikia žmonių psichologiją – pasaulio šalys, kurios įvedė tą sistemą, tai pastebėjo“, – kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
Šių siūlymų iniciatoriai žada, kad Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis būtų numatytos didesnės draudimo įmokos rūkantiems, vartojantiems alkoholį ir turintiems antsvorio.
„Daug pigiau yra įtikinti atsisakyti šių ydų, nei gydyti po katastrofos. Jeigu žmogus to nesuvokia, gal jį įtikinti būtų galima „per kišenę“?, – svarstė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Tokių siūlymų įgyvendinimas, esą, ateityje didinant pensinį amžių, padėtų išsaugoti dirbančiųjų gerą sveikatą ir taupyti sveikatos draudimo fondo lėšas. Tačiau žmogaus teisių ekspertai abejoja, ar tokiomis įstatymo pataisomis nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
„Mes turime ir kitokio pobūdžio priklausomybės ligų. Kyla klausimas, ar tiktai šių konkrečių trijų jūsų išvardintų priklausomybės ligų išskyrimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad tik šių asmenų grupei būtų taikomas skirtingas teisinis reikalavimas, kelia tam tikrų klausimų asmenų lygiateisiškumo principo aspektu“, – įspėjo advokatė, Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos pirmininkė Inga Abramavičiūtė.
Sveikatos reikalų ministras taip pat pripažįsta, kad būtų keblu įstatymiškai įgyvendinti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio diferencijavimą pagal žalingus įpročius.
„Tas žmogus turėtų turėti individualų draudimo poliusą. Kad jis žinotų, jei ima papildomai mokėti, kaip su juo dirbama, ką ir kaip jis papildomai gauna. Čia tektų kalbėti ne apie bendrą draudimą, kuris šiandien sukaupia pinigus gydyti visiems, bet apie papildomą sveikatos draudimą. Kitas klausimas, kiek atsirastų žmonių, norinčių drausti savo rizikos veiksnius, kad jiems būtų galima gauti profilaktinę, didesnę programą, kad su jais daugiau dirbtų“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovas sako, kad paprasčiausiai įgyvendinamas ir jokių papildomų administracinių išlaidų nepareikalautų sveikatai žalingų produktų apmokestinimas didesniu akcizo mokesčiu.
„Kol tokia sistema būtų aptarta ir sugalvota, kaip ji veiktų, tą patį mechanizmą galima įgyvendinti per produkto apmokesdinimą. Jei žmogus rūko, galima didinti akcizą ir tai jam turėtų būti labai brangu. Taip pat ir su alkoholiniais gėrimais, maisto produktais. Danai turi patirtį apmokestindami daug cukraus arba daug riebalų turinčius produktus“, – siūlė psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Storulius vienijančios organizacijos vadovė norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama žalingų įpročių prevencijai. Arba atvirkščiai – jiems galėtų būti mokama už numestus kilogramus.
„Aš siūlau, kad nutukimo prevencijos ir gydymo programą finansuotų maisto gamintojai, prekeiviai nuodais – aš taip vadinu maistą. [Reiktų] įkurti nutukimo prevencijos fondą, į kurį įmokas darytų būtent tie, kurie skatina nutukimą Lietuvoje ir Europoje. Kodėl nesumokėus storuliui už numestą kilogramą kelis litus?“, – siūlė asociacijos „...XXL“ vadovė Rimantė Sakalauskienė.
Tačiau idėja apmokestinti nutukusius ir turinčius priklausomybę nuo alkoholio bei rūkalų ir viešojoje erdvėje kilę svarstymai apie tai jau sukėlė šių žmonių diskusijas ir nerimą.
„Šis klausimas sukrėtė visuomenę, visi storuliai dabar iš tikrųjų atkreipė dėmesį į savo mitybą, elgseną ir aplinką“, – pažymėjo asociacijos „...XXL“ vadovė.
