Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Tiltu per Kauno hidroelektrinę ir vėl zuja automobiliai. Dėl šio kelio ruožo sujungimo su pietrytiniu aplinkkeliu eismas čia buvo uždarytas visą vasarą. Gyventojai sako, patyrę daug nepatogumų ir su baime laukę rugsėjo pradžios.
„Jei būtų neatidaryta į Petrašiūnus, visi nuo Rokų, Gervėnupio veda vaikus į mokyklas, čia tragedija būtų“, – minėjo gyventojas.
Dabar kelionės trumpėja, tauposi ir kuras. Kelią Kauno valdžia atidarė savaite anksčiau nei planavo, taip užbaigė ir pirmąjį pietrytinio aplinkkelio etapą – tad eismas jau paleistas ir juo. Tik dėl aplinkkelio vairuotojai dalijasi į dvi puses – vieni šią eismo arteriją giria, kiti vadina inžinerine kakofonija. Stebisi, kad nėra nuvažiavimo į Pažaislį – tenka griebtis gudrių manevrų.
„Nusileidi ir prie pat degalinės, jeigu nori grįžti atgal, turi kažkur pavažiuoti ar ties degaline apsisukti ir važiuot link Pažaislio“, – pasakojo vairuotojas.
Iš planuotų 4 aplinkkelio eismo juostų nuteistos tik dvi
Tad klausimas ar ši eismo arterija – teisėta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mato pažeidimą
„Pati pradžia buvo dar 2023 metais, kai tikrinom statybos leidimus ir nustatėme, kad projektas padarytas neatitinkant teritorijų planavimo dokumentų, konkrečiai detaliojo plano. Ir ši istorija šiek tiek kitokia nei mums įprasta, dažniausiai mes randame didesnius pastatus ar su didesniu užstatymu, šiuo atveju buvo atvirkščiai“, – aiškino pirmo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Gyventojai stebisi, kodėl aplinkkelį valdžia tiesė kitaip nei pati anksčiau susiplanavo.
„Tai, matyt, ir daro, kaip nori, gal plauna pinigus.“
„Ar neužtenka tų dviejų, užtenka.“
„Neįsigilinsi į jų galvas, kaip jie nusprendė taip, tikiuosi bus gerai.“
Inspekcija kreipėsi į teismą.
„Šitas nukrypimas nuo teritorijų planavimo dokumentų buvo neleistinas, todėl mes inicijavome statybos leidimo panaikinimą ir perėjome į teismines procedūras“, – kalbėjo E. Danilevičius.
Kauno valdininkai teisinasi
„Kaunas negali vienu metu įvykdyt tokio grandiozinio projekto ir pinigų prasme, ir laiko prasme, tai mes jį statome po truputį etapais, ruožais. Inspekcijai tas nepatiko“, – tikino Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas.
Esą ši projekto dalis atsiėjo apie 30 milijonų eurų, o visas projektas kainuotų arti pusės milijardo. Kauno savivaldybės atstovai kaip visada pabrėžia, kad viską daro tik miesto biudžeto lėšomis.
„Europinių neturime, iš valstybės negirdėjau, nemačiau“, – sakė P. Pachomovas.
Tik, kodėl tinkamai nesusitvarkė aplinkkelio dokumentų – nepaaiškina. Tad viską abi pusės dabar tikisi išspręsti Taikos sutartimi, tik ir jos derinimas jau trunka mėnesių mėnesius.
„Norėtume, kad visos problemos būtų išspręstos iki kitų metų liepos mėnesio ir naujas leidimas išimtas atitinkantis teritorijų planavimo dokumentus. Statybas gali tęsti ir užbaigti atitinkamai savo rizika, bet reiks visus dokumentus sutvarkyti“, – aiškino E. Danilevičius.
Jei susitarimų būtų nesilaikoma, aplinkkelį gal tektų net uždaryti. Kauno savivaldybė sako, susitarti pavyks. Juolab kad ateityje dar laukia milžiniški darbai – ir likusios dvi juostos, ir net milžiniškas inžinerinis statinys – dar vienas tiltas per Hidroelektrinę
„Butelio kakliukas negalės likti toks koks yra, mes neišsiteksime nei su Europine vėže nei su dar papildomomis dvejomis juostomis, turės būt tiltas“, – sakė P. Pachomovas.
Iš viso Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro 4 etapai. Šis 11 kilometrų kelias turi sujungti magistralę A1 su „Via Baltica“ trasa Varšuvos kryptimi.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
