2006 m. Lietuvoje įvyko 484 komunikacijos krizės, kurios dažniausiai kildavo dėl organizacinių nusižengimų, nekompetentingo valdymo ir aplaidaus darbo. Daugiausiai krizinių situacijų praėjusiais metais kilo statybos ir maisto pramonės sektoriuose. Tai paaiškėjo po pirmojo Lietuvoje komunikacijos krizių tyrimo, kurį atliko ryšių su visuomene agentūra "Pro Consulto".
"Atrinkdami krizes, rėmėmės prielaida, kad krizė tai - situacija, kai padidėja visuomenės dėmesys, įmonė patiria ar sukelia įvairaus pobūdžio bei dydžio nuostolius ir jos reputacijai iškyla grėsmė. Todėl komunikacijos krizėmis laikėme tik tokias situacijas, kai įmonė susidurdavo su realiomis problemomis, kurias lydėjo neigiami ir kritiniai reportažai bei straipsniai nacionalinėje žiniasklaidoje", - teigė "Pro Consulto" direktorius G. Galkauskas.
Dažniausia komunikacijos krizių priežastis Lietuvoje praėjusiais metais buvo organizaciniai nusižengimai. Dėl jų kilo 18,5 proc. visų krizių. 17 proc. krizių informacinėje erdvėje kilo dėl aplaidumo darbe, o 15 proc. dėl nekompetentingo valdymo.
Po 11 proc. komunikacijos krizių kilo dėl finansinių problemų bei suinteresuotų grupių veiksmų. Techninės nelaimės sudarė 10,5 proc., o nelaimingi atsitikimai 9 proc. visų krizių priežasčių.
"Dažniausiai komunikacijos krizės kyla dėl pačios įmonės kaltės, o ne dėl išorinių veiksnių. Pastarųjų yra tik 28 proc. Todėl įmonės, tinkamai besitvarkančios viduje, gali išvengti daugybės krizinių situacijų", - tvirtino G. Galkauskas.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad staigios ir netikėtos komunikacijos krizės, kilusios dėl nelaimingų atsitikimų, techninių nelaimių ir pan., sudarė tik 24,5 proc. visų 2006 m. krizių. "Kitaip tariant trims ketvirčiams krizių buvo įmanoma pasiruošti iš anksto arba išspręsti problemas dar užuomazgos stadijoje. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai vykdomas nuolatinis grėsmių auditas ir krizių prevencija", - teigė G. Galkauskas.
Tyrimo autoriai išskyrė šešis verslo sektorius, kuriuose 2006 m. kilo daugiausiai komunikacijos krizių: statybos (6,4 proc. visų krizių), maisto pramonės (5,8 proc.), mažmeninės prekybos (5,4 proc.), keleivių pervežimo (4,7 proc.), oro transporto (4,1 proc.) bei elektronikos pramonės (4,1 proc.).
Statybos, mažmeninės prekybos bei keleivių pervežimo sektoriuose beveik pusė visų krizių, nušviestų žiniasklaidoje, įvyko dėl aplaidaus darbo. Tyrėjai tai aiškina žema darbuotojų kvalifikacija, darbo saugos taisyklių nesilaikymu, situacija darbo rinkoje, įmonių nenoru investuoti į techninius darbuotojus, tokius kaip pardavėjai, vairuotojai, eiliniai statybininkai.
