Ekonomistas sako, kad prenumeratos – senas ir verslui palankus modelis, o vartotojų teisių specialistai įspėja: ne visada aišku, už ką tiksliai mokama ir kaip tokių paslaugų atsisakyti.
Prenumerata – ne naujovė
Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad apsipirkimas ir paslaugų užsakymas internetu Lietuvoje sparčiai auga.
2025 m. 53,5 proc. 16–74 metų gyventojų nurodė pirkę ar užsakę prekių ir paslaugų internetu, o per metus tokių gyventojų dalis siekė 64,8 proc. Tai – aukščiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį. Aktyviausi internetiniai vartotojai – 25–34 metų amžiaus gyventojai, iš kurių 90,5 proc. per pastaruosius metus bent kartą pirko internetu.
Tuo pačiu didėja ir gyventojų naudojimasis internetu finansiniais tikslais. 2025 m. internetu su finansais susijusias paslaugas naudojo 29,2 proc. gyventojų, kai 2021 m. šis rodiklis siekė 15,3 proc. Skaitmeniniai mokėjimai ir finansinių paslaugų naudojimas internete per ketverius metus išaugo beveik dvigubai.
Šie rodikliai atskleidžia, kad vis didesnė gyventojų dalis kasdienius pirkimus ir paslaugų apmokėjimą perkelia į skaitmeninę erdvę – būtent šioje aplinkoje veikia ir dauguma prenumeratų modeliu pagrįstų paslaugų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad prenumerata nėra šiuolaikinė gudrybė – tai verslo modelis, naudojamas jau šimtmečius.
„Tradiciškai prenumerata buvo naudojama laikraščiams, žurnalams, telekomunikacijos paslaugoms. Pastarąjį dešimtmetį ji itin išplito elektroninėje erdvėje – mokame už programinę įrangą, aplikacijas, žaidimus. Tačiau šis modelis vis labiau persikelia ir į fizinį pasaulį“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, prenumerata ypač patogi žmonėms, kurie nori taupyti laiką: Lietuvoje jau buvo galima prenumeruoti vakarienes, sportinius batelius ar net kojines. Tokiu atveju paslauga veikia automatiškai, o vartotojui nebereikia kiekvieną kartą priimti naujo pirkimo sprendimo.
Kodėl tai naudinga verslui – ir kada vartotojui
Pasak N. Mačiulio, prenumeratos dažnai naudingos abiem pusėms. Verslas sutaupo su pardavimais susijusias sąnaudas, o klientas dažnai gauna geresnę kainą nei pirkdami vienkartinę paslaugą.
Tačiau ekonomistas pabrėžia svarbią sąlygą – prenumerata naudinga tik tada, kai vartotojas iš tiesų naudojasi tuo, už ką moka.
„Vartotojui tai naudinga tik tuo atveju, jei jis prenumeruojasi tai, ko jam reikia, o ne pasiduoda trumpalaikėms užgaidoms“, – sako jis.
Būtent čia ir slypi problema – kai kelios nedidelės sumos kas mėnesį nepastebimai virsta reikšminga išlaidų dalimi.
Kur dažniausiai kyla problemos
Dauguma tokių populiarių skaitmeninių platformų, kaip vaizdo transliacijų, dizaino ar debesų paslaugos, yra registruotos ne Lietuvoje.
Dėl to kilus problemų – pavyzdžiui, nurašius pinigus be aiškaus sutikimo ar nepavykus nutraukti prenumeratos – vartotojai turi kreiptis į užsienyje įsisteigusį paslaugos teikėją.
Jei ginčo išspręsti nepavyksta, vartotojai gali pasinaudoti Europos Sąjungoje veikiančiais ginčų sprendimo mechanizmais, skirtais tarpvalstybiniams vartotojų ginčams.
Lietuvos vartotojai pastaraisiais metais dėl šių platformų nesikreipė, tačiau iš kitų skundų matyti pasikartojančios problemos: žmonės užsisako vienkartinę paslaugą, bet dėl paslėptų sąlygų tampa įtraukti į mėnesinę prenumeratą, nuo kurios pinigai nuskaičiuojami automatiškai.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vartotojai pamiršta nutraukti prenumeratą, o mokėjimai tęsiasi mėnesius.
Kaip apsisaugoti nuo netikėtų nuskaičiavimų
Vartotojų teisių specialistai pataria: atidžiai skaityti sąlygas prieš užsakant paslaugą, reguliariai tikrinti banko sąskaitą, paieškoti atsiliepimų internete, naudoti kreditines korteles, kad būtų galimybė susigrąžinti pinigus per „chargeback“, kilus problemoms kreiptis į paslaugos teikėją arba Europos vartotojų centrą Lietuvoje.
Prenumeratos modelis savaime nėra blogas, tačiau jis reikalauja sąmoningumo – priešingu atveju patogumas gali tyliai virsti nuolatine, bet nepastebima išlaidų eilute banko sąskaitoje.
