Darbo paieška tampa tikru košmaru: „Menkina savivertę ir psichologinę būseną“

Pažįstu nemažai aukštos kvalifikacijos žmonių, kurie buvo atleisti pagal 57 straipsnį likus vos keleriems metams iki išėjimo į pensiją. Daugelis jų negalėjo rasti darbo. Tarnyba jiems tiesiog nesiūlė jokio darbo ar net mokymų perkvalifikavimui.

Dauguma šalies įmonių vadovai turi ne pilnavertiškumo kompleksa ir bando ,,atsigroti,, ant ieškančių darbo piliečių.

susidaro įspūdis, kad biznieriai vaidina, jog laabai trūksta darbo jėgos, bet reiklių lietuvių nepriima, kad be ribų papigiai galėtų įsivežt atvykėlius.

Ne AI darbo rinka sumazino, o konservu ir liberalu vykdytas masines pigios darbo jegos importas is postsovietiniu saliu.

Nežinau, kaip kitur, bet cvbanke atsidarius skelbimus ir uždėjus filtrą Šiauliai, tai ar dabar, ar prieš metus skelbimai praktiškai tie patys, kaip tuose galvosūkiuose, kur reikia rasti 10 skirtumų. Tai ir neaišku, kas ten vyksta, ar darbuotojai visi tokie blogi, kad neišeina išmokyti, kad stovėdamas prie konvejerio vieną detalę paimtų ir varžtą prisuktų, ar skalbimo miltelių prekybcentryje į šaldiklį prie koldūnų nesudėtų, arba, darbo salygos tokios, kad net užsienio "specialistams" pasidaro aišku, kad gimtajame Pakistane viskas tikrai nė kiek neblogiau.

Lietuvos darbdavys - naglas chamas vergvaldys!

vėl užsakyti straipsniai apie tai, kaip už tvoros stovi šimtai tūkstančių į tavo vietą. kai tik koks ,,sunkmetis,, ant Lietuvos krašto, taip visos frazės, šūkiai ir lozungai grįžta į madą, kad tik nemokėti, kad tik ponui ant snukio ikrų grūdeliai liktų prilipę. save laikantys ponais ir poniomis supraskite, jūsų į paskutinį Nojaus laivą kaip tokių iš Lietuvos niekas nepriims. sukaupti, rubliai, baksai, evrai ar jevrai neįdomūs ir indulgencijos nebus. į tą laivą kandidatų pasaulio mastu daugiau nei reikia. geriau galvokim apie Marijos žemės klestėjimą visų mūsų labui.

migrantas musulmonas, nemokantis kalbos, darbdaviui yra vertingesnis už vietinį.

suprantu taip. Jei ateni į pokalbį turi būti susipažinęs su įmonės tikslais, susižinoti išanksto ko ji siekia, nes pokalbyje tu turi save "parduoti" darbdaviui. Darbdavys turi matyti tavyje naudą, tik tada gali tikėtis rezultato

Pamenu, kada as atvaziavau dar 2009m i Vokietija, pradejau ieskotis cia darbo, gi buvau jaunas elektronikas magistras inzinierius, turetu net plesytis darbdaviai del manes. Tai irgi vis nesuprasdavau, kodel i mane niekas nereaguoja, o jeigu ir pasikviecia, tai greit atmeta, arba susigunde mazo atlyginimo prasymu visgi vistiek po keliu menesiu atleisdavo. Man greit tapo aisku, jog as netinku prie ju ziniu ir darbo apimities standartu, darbdaviui nereikia vien uzpildyti kuom nors vieta, jam reikia uz x suma bent gero rezultato. Jus einat to nenoredami giliau i kapitalistine rinka, ir dauguma jusu esat netinkami ir darbdaviams labiau apsimoka neuzpildyti vietos, laukti menesius bent kiek tinkamo kandidato, nei imt bele koki i kuri investuosi laika, sanaudas, o naudos nebus. Aisku, kyla iskart jusu logiskas klausimas - mazai mokat, tai ko tikites? Arba, kiek mokat - tiek i dribu. Cia Vokietijoje si logika visiskai neveikia, bet tai jau kita stambi tema.