Nusprendusi iki šių metų pabaigos atkurti nuosavybės teises į žemę visiems teisėtiems jos savininkams, Vyriausybė žada leisti ūkininkams dar nesibaigus žemės grąžinimui išpirkti jau anksčiau suprojektuotus valstybės žemės sklypus, praneša LTV naujienų tarnyba. Vyriausybė baiminasi, kad su lengvatomis įsigiję žemės, ūkininkai nepradėtų ja spekuliuoti.
LTV kalbinti Širvintų rajono ūkininkai, iš valstybės nuomojantys 13 hektarų žemės, nors ir nori ją išpirkti, to padaryti negalės – jų nuomojamas sklypas jau grąžintas savininkui.
Tačiau norinčių savo sklypus padidinti šalia esančia valstybine žemės ūkio paskirties žeme Lietuvoje yra 39 tūkstančiai.
Lengvatinis žemės išpirkimo procesas sustojo pernai liepą, Seimui pataisius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, tačiau Vyriausybei neapsisprendus, kaip jį įgyvendinti. Ūkininkai nebegali nei pirkti naujos žemės, nei baigti pradėtų jos pirkimo procedūrų.
Premjero sudaryta darbo grupė nusprendė siūlyti leisti išsipirkti žemę bent daliai ūkininkų, jau turinčių suprojektuotus sklypus. Tokių žmonių turėtų būti apie 7 tūkstančiai.
Anot Premjero, Vyriausybė tokį sprendimą greičiausia priims kitą savaitę.
„Procesas dabar vyks ten, kur viskas buvo suprojektuota, ten, kur už projektus mokėjo žmonės, kai jie buvo visiškai įsitikinę, kad jie tą žemę įsigis, o pretendentų ją susigrąžinti nebuvo.
Likę pretendentai turėtų palaukti iki naujų metų“, – aiškino Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
Dėl sustojusio lengvatinio žemės pardavimo žemdirbiams, valstiečiai liaudininkai, apkaltinę Vyriausybę delsimu, net grasino palikti valdančiąją koaliciją.
Vyriausybė baiminasi, kad su lengvatomis – maždaug trečdaliu pigiau negu rinkos vertė – įsigiję žemės, ūkininkai nepradėtų ja spekuliuoti.
Siūlyta, kad saugikliu nuo perpardavinėjimo galėtų būti reikalavimas lengvatine tvarka įsigijusiems žemę vėliau ją parduoti tik valstybės žemės ūkio fondui.
Tačiau tokia sąlyga, ko gero, bus taikoma tik kitąmet išperkamai žemei. Anot G. Kirkilo, dabar spekuliacijų neturėtų būti, nes sprendimas apims tik žemdirbystės rajonus.
Jis negalios daugiausia žemės grąžinimo problemų turinčiose Vilniaus, Kauno, Utenos apskrityse.
Laisvos valstybinės žemės fonde šiuo metu yra beveik 400 tūkst. hektarų žemės – perpus mažiau nei nori įsigyti pareiškimus padavę ūkininkai.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki šių metų pabaigos baigti žemės reformą – bent jau atkurti visiems norintiems susigrąžinti žemę nuosavybės teises.
